2016 m. III lyga: Kodėl buvo taip, o ne kitaip

Kadangi mūsų rašytojai tyli, dalinamės puikia SFL apžvalgininko analize:

Balandžio 24-ąją prasidėjęs ir lapkričio 3-iąją pasibaigęs VRFS III lygos šeštasis sezonas buvo puikus. Pirmą kartą trumpoje lygos istorijoje nugalėtojams išaiškinti prireikė papildomų finalinių rungtynių.

Jas pralaimėję Navigatoriai neieškojo pasiteisinimų ir nuoširdžiai pasveikino Granitą su pirmuoju titulu. Tai buvo puikus pavyzdys komandoms, kurios po pralaimėjimų bando ieškoti mistinių pasiteisinimų.

Per pusmetį 12 komandų III lygoje nuėjo skirtingą kelią. Baigiamoje sezono apžvalgoje pabandysime panagrinėti, kas lėmė jų užimtas vietas, išsiaiškinti pergalių ir nesėkmių priežastis. Viskas - nuo paskutinės vietos iki pirmosios.

 

12. KRUŠA-BASICA (14 tšk., įvarčiai - 27:76). Gyvas košmaras

Jeigu jūs pranašavote tokį Krušos krachą - sveikinu, nes puikiai nuspėjate ateitį. Vis tik po to, kai pernai Kruša III lygoje užėmė ketvirtąją vietą, buvo pagrindo pagalvoti apie medalius šiemet. Apie tai nedrąsiai prieš sezoną kalbėjo ir komandos atstovai. O kas iš to išėjo - puikiai matome.

Pirmoji čempionato dalis Krušai dar buvo pusėtina. Tačiau problemos užgriuvo maždaug nuo birželio pabaigos. Nuo to laiko ši komanda taip ir neiškovojo pergalės. Per 13 rungtynių seriją patirta net 12 pralaimėjimų ir pasiektos vos vienos lygiosios (su taip pat merdėjusia Olimpija). Tad nieko keisto, kad po sezono Krušos trenerio funkcijas atlikęs Valius Bagdonas nusprendė atsitraukti. Savo pareigas jis perleido Remigijui Mieliniui, kuris oficialiai yra Krušos komandos prezidentas.

"Manau, kad Valius nėra teisus kalbėdamas apie savo atsakomybę dėl nesėkmingų komandos rezultatų, - įsitikinęs Remigijus. - Priešingai. Jis darė labai daug, kad tie rezultatai būtų kitokie, įdėjo daug pastangų, kad komanda garbingai pabaigtų sezoną nepaisant visų užklupusių sunkumų."

Nesėkmingo žaidimo priežasčių, anot prezidento, galima rasti daug. Bet galima išskirti ir kelias esmines. Sezono metu keli pagrindiniai žaidėjai dėl asmeninių aplinkybių negalėjo dalyvauti rungtynėse. Tai lėmė keletą skaudžių pralaimėjimų komandoms, prieš kurias Kruša privalėjo laimėti. Tuo pačiu krito žaidėjų motyvacija, kiti komandos nariai numojo ranka į futbolą (tiksliau - pralaimėjimus) ir rinkosi kitas laisvalaikio praleidimo formas. Ir galiausiai spalį V.Bagdonui jau iššūkiu tapdavo ne teigiamas rezultatas, o užduotis surinkti bent 11 žaidėjų.

"Viskas dėsninga. Tokią loginę įvykių raidą teko stebėti ne vienos SFL komandos istorijoje. Žiūrint į visą šitą reikalą ilgalaikėje perspektyvoje akivaizdu, kad atėjo metas esminėms permainoms. Krušos klubas dalyvauja SFL rengiamose varžybose nuo pirmojo sezono, 2005 metų. Mes organizavome šį klubą su idėja, kad padaryti ji bazine Lietuvos medikų futbolo komanda, kurioje žaistų futbolą mėgstantys gydytojai. Lietuvos medikai kiekvienais metais dalyvauja pasaulio medikų čempionatuose ir dalyvavimas SFL varžybose tapo gera pasirengimo arena. Aišku, žaidžiančių gydytojų Vilniuje nepakako komandai, todėl buvo prijungti jiems prijaučiantys futbolo entuziastai", - aiškino R.Mielinis.

Tačiau laiko atgal neatsuksi, jis negailestingas. Sezonas veją sezoną ir Krušos projekto pradininkams, emociniams lyderiams ir mohikanams netrukus baigsis penktoji dešimtis. Tad kartų kaitos procesas yra neišvengiamas.

Tiesa sakant, jis jau vyksta. Krušos lyderiais palengva tampantiems Martynui Rašinskui, Dariui Pupliauskui, Nikita Juščenkai dar nė 30-ies nėra. Taigi, pats jėgų žydėjimas. Ir ant šio jaunesniųjų branduolio galima formuoti ateities komandą.

"Susiduriame ir su kartų suderinamumo problema. Todėl šiuo metu vyrauja idėja perleisti klubo vadžias į jaunimo rankas tam, kad vadovai ir žaidėjai būtų vienminčiais. Labai tikiuosi, kad ši transformacija komandai išeis į gerą. Manau, laikas sudėlios viską į savo vietas", - klubo vizija pasidalino R.Mielinis.

Žiemą Kruša tradiciškai dalyvaus SFL 7x7 Žiemos turnyre. Ir net 2 komandomis: jaunesnieji žais A grupėje, o vyresnieji – C grupėje. Vėliau prasidės pasirengimas 2017-ųjų sezonui, kuriame Kruša varžysis IV lygoje (aka SFL A divizionas).

 

11. OLIMPIJA (16 tšk., įvarčiai - 34:60). Spyris į užpakalį

Prieš trejus metus III lygoje debiutavusi Olimpijos komanda du sezonus stabiliai užėmė 7-ąsias vietas. Šį pavasarį klubo vadovybė akcentavo, kad buvo atliktas optimizacijos procesas - atsisakyta statistų, siekiant kokybės. Apie konkrečias vietas nebuvo kalbėta. Bet gal dėl to viskas taip ir gavosi? Žinoma, olimpiečiai apie 11 vietą nei sapnavo, nei galvojo.

Jų sezonas labai panašus į Krušos perturbaciją - nebloga pradžia ir tragiška pabaiga. Pradžia buvo netgi puiki - trys pergalės iš eilės, tačiau vėliau prasidėjo lėtas, bet stabilus smukimas žemyn. Kaip ir Krušai, Olimpijai paskutinis pergale pažymėtas turas buvo 9-asis birželio viduryje. Toliau per 13 turų sukrapštyti vos 2 taškai.

Kad ir koks nesėkmingas sezonas buvo, Olimpijos prezidentas Šarūnas Beivydas išskyrė ir kelis teigiamus aspektus. Tiesa, tie teigiami aspektai palaipsniui virto į negatyvias aplinkybes, nulėmusias ekipos krachą rudenį.

"Šį sezoną buvo daug gerų rungtynių, pasikeitė mūsų komandos braižas, pradėjome patys daugiau žaisti su kamuoliu, daugiau kurti ir vis pamažu iš gynybinės komandos tapome labiau puolančia, - pažymėjo Š.Beivydas ir tęsė. - Todėl ir pasipylė dažnos klaidos, kurios sutrukdydavo iškovoti pergales ar bent išsaugoti lygiąsias. Komanda pradėjo byrėti ne žaidimu, o moraline prasme. Šiemet Olimpijoje nebuvo vienybės, dažnai pykdavomės, kaltindavome vienas kitą, to pasekoje atėjo ir tokie rezultatai, nes vis trūkdavo užsivedimo, kovingumo ir šalto proto. Mūsų komanda, matyt, nėra pratusi tiek pralaimėti, tiek praleisti įvarčių."

IV lygos Olimpija neturėtų baidytis. Žaisdama ten, 2013 metais ji tapo nugalėtoja (tiesa, tuo metu buvo du lygiagretūs divizionai). Būtent apie žaidimo žemesnėje lygoje naudą prašneko ir Olimpijos vadovas: "Nieko blogo nenutiko. Priešingai: kritimas į žemesnę lygą mūsų komandai bus puikus spyris į užpakalį, padės susitvarkyti vidinį mikroklimatą, nuims didelę rungtynių įtampą, kuri jausdavosi III lygoje, nes daugelis žaidėjų pernelyg rimtai ją vertino, netikėdami nei savimi, nei komanda."

Permainų Olimpijoje, suprantama, bus. Kalbama, kad kai kurie žaidėjai norėtų likti III lygoje, todėl dairysis kitų komandų. O pačioje Olimpijoje liks ištikimiausi jos nariai, kuriems teks pasirūpinti ir komandos mikroklimato gerinimo procesais. "Ir viliuosi, kad mes pagaliau vėl jausime malonumą žaisti futbolą šioje komandoje, ir rezultatai bus kur kas geresni nei šį sezoną, nors ne dėl jų žaisime", - apibendrino Š.Beivydas.

 

10. DIVENDA (18 tšk., įvarčiai - 37:65). Pagal galimybes

Po dviejų sezonų pertraukos į III lygą sugrįžusi Divenda ilgai čia neužsibuvo. Apie Kaišiadorių komandos kritimą į IV lygą apžvalgininkas tvirtai pareiškė jau po pavasario rato. Tik iš pradžių kaišiadoriškiai spyriojosi nenorėdami sutikti su tokia prognoze ir netgi šaipėsi. Bet galiausiai patys pripažino, kad šis lygmuo kol kas jiems per aukštas.

Beje, Divenda buvo vienintelė lygos komanda, šį sezoną sužaidusi ne 22, o 20 rungtynių. Vasaros pabaigoje jie keistomis aplinkybėmis neišvyko į Ukmergę, o paskutiniame ture patys nesulaukė Naujųjų Verkių komandos.

Sezono pradžia Divendos ekipai buvo labai sunki. Tai - dėl pagrindinio vartininko traumos. O vėliau iškrito dar keli svarbūs žaidėjai. Būtent lygiavertės sudėties Kaišiadorių komandai šiemet labiausiai trūko, nes atrasti pakankamo III lygos lygmens žaidėjų kiekio savame miestelyje nepavyko.

"Viso sezono metu mums trūko poros aukštesnio meistriškumo žaidėjų, kurie sezono viduryje būtų sustiprinę mūsų žaidimą", - pripažino Divendos atstovas Mindaugas Žigutis.

Tokia problema išryškėjo jau gegužės mėnesį. Visgi šiemet būta ir džiugių akimirkų. Kaišiadoriškiams pavyko iškovoti solidžias pergales prieš TEC (3:1) ir Ozą (4:2), atsiliekant dviem įvarčiais nugalėti Krušą.

"Viską lėmė prastas pirmas sezono ratas. Praradome nemažai taškų ten, kur galėjome nesunkiai juos pasiimti. Prastai rinkomės į rungtynes. Kartais net neturėdavome iš ko rinktis sudėtį", - reziumavo Mindaugas.

Dabar Salės futbolo sezoną pradedanti Divenda lauks IV lygos prizininkų - Pabradės, Nerealo ir Medžių - apsisprendimo. Jei šie nuspręs ateiti į III lygą, tuomet Divenda leisis žemyn ir po metų tikėsis sugrįžti atgal.

 

9. AVE.KO. (21 tšk., įvarčiai - 42:71). Pagal galimybes (II)

Ave.Ko. stabili komanda. Pernai III lygoje ji surinko 20 taškų, šiemet - 21. Turėjo potencialo pasirodyti geriau, bet spalį teko galvoti ne apie aukštesnes pozicijas, o apie kovą dėl išlikimo. Kalvelių bendruomenės laimei, sezono metu surinktų taškų pakako, kad jų žemyn nenugramzdintų rudeniška šešių pralaimėjimų serija.

Apie Ave.Ko. problemas daug ir išsamiai viso sezono metu kalbėjo šios komandos treneris Pavelas Pristavka. Apibendrinant jas - tai nuolatinė kadrų problema, dažnos traumos ir prasta motyvacija rinktis į rungtynes. Prie viso to prisidėjo ir dar vienas labai svarbus faktorius - prastas fizinis pasirengimas. O tai, pasak Pavelo, buvo matyti net tik stebint vaizdą aikštėje, bet ir žvelgiant į kai kurių žaidėjų pilvukus.

"Po sezono galvoje sukasi dvejopos mintys. Nežinau, kas yra svarbiau - ar tai, kad neiškritome žemyn, ar tai, kad pasirodėme labai silpnai. Greitu laiku turėsime komandos susirinkimą ir aptarsime ateities planus, tikiuosi, kad išnagrinėsime skausmingiausias problemas. Mane jau "užkniso" nesibaigiantys pralaimėjimai ir žaidėjai privalo savyje atrasti nugalėtojo mentalitetą. Arba jiems blogai su psichologija", - piktai komentavo P.Pristavka.

Tačiau akivaizdu tai, kad norint sėkmingai rungtyniauti III lygoje būtinas bent šioks toks fizinis pasirengimas, treniruotės ir komandinio žaidimo šlifavimas. Ave.Ko. atstovas šį sakinį siūlo parašyti didžiosiomis raidėmis, kad visi jo nariai įsiskaitytų. "Kai susirenki tik savaitgaliais, po to išeina taip, kad vienas šaukia, kodėl nepavyko perdavimas, kodėl kažkas neatsidengė, ar nespėjo paskui varžovą, kodėl neįmušė į tuščius vartus. Tam būtina treniruotis ir tobulėti", - tvirtino jis.

Vos pasibaigus 2016-ųjų sezonui, Ave.Ko. jau pradėjo dėlioti akcentus 2017-ųjų pirmenybėms. Esą tik suplanavus produktyvų pasirengimą sezonui galima būti konkurencingiems, o ne kovoti dėl išlikimo.

"Mūsų planai paaiškės artimiausiu metu. Bet dabartinis vertinimas nekoks. III lygoje žaidėme antrą sezoną ir abu kartus balansavome ties iškritimo riba. Vadinasi, kažkas komandoje ne taip. Ieškosime problemų ir spręsime jas", - reziumavo P.Pristavka.

 

8. NAUJIEJI VERKIAI (26 tšk., įvarčiai - 44:59). Ne pagal galimybes

Naujieji Verkiai yra panašūs į Ave.Ko. Turėjo daug potencialo pasirodyti geriau, liko pilkais vidutiniokais. Po metų pertraukos sugrįžę į III lygą, jie su treneriu Igoriu Kirilovu liko tik aštunti, nors turėjo kur kas didesnių ambicijų.

"Visi nori medalių, ir mes taip pat. Vertinant sudėtį, gal ir galėtume jų siekti. Bet labiau tikėtina, kad tapsime stipriais vidutiniokais ir būsime kažkur per vidurį", - prieš sezoną prognozavo komandos vadovas Ruslanas Sidorovičius.

Iki medalių jiems trūko beprotiškai daug, iki 6-osios vietos - 6 taškų.

"Planai buvo vienokie, o spręsti teko kitokias užduotis, - dabar sako Ruslanas. - Esame patenkinti, kad išsaugojome vietą III lygoje. Visgi mėgėjų futbole tai yra stipriausias divizionas ir mūsų komanda pajėgi čia žaisti. Įrodėme tai mini spurtu sezono antroje pusėje. Svarbiausia, kad tai įrodėme patys sau."

Naujųjų Verkių žaidimas ir rezultatai pasižymėjo bangavimu. Pirmoje sezono dalyje jiems nepavyko pasiekti nė dviejų pergalių serijos. Antrasis ratas prasidėjo lygiosiomis Ukmergėje, bet po to sekė keturių pralaimėjimų serija. Ir vis tik verkiečiai išsikapstė - keturios pergalės finiše leido užsitikrinti ramų gyvenimą bei pasiankstinti atostogas neišvažiuojant į pikniką Kaišiadoryse.

"Jei kas nors įpusėjus rudens ratui būtų pasiūlęs 9 vietą, būčiau mielai sutikęs. Bet po to įrodėme, kad galime kilti aukščiau. Po sezono IV lygoje į komandą atėjus naujiems veidams ir treneriui I.Kirilovui pakeitėme savo žaidimo braižą. Ir šie metai daugeliui tapo "apsitrinimu" prie komandos. Vėliau įsivažiavome. Manau, kad nemažai varžovų pasakytų, kad rudenį žaidėme gražų futbolą", - tvirtino R.Sidorovičius.

Matyti, kad I.Kirilovui sezono eigoje pamažu pagaliau pavyko įskiepyti savo futbolo filosofiją. Tą patvirtina pergalės prieš stiprias Ozo ir Fakyrų komandas, po du kartus pasiektos lygiosios su prizininkais Navigatoriais ir Spartaku. Šie faktai byloja, kad Naujieji Verkiai 2017-ųjų sezone gali nuveikti kai ką įstabaus. Antra vertus, mėgėjų futbolas visuomet nenuspėjamas.

 

7. AKTAS (30 tšk., įvarčiai - 40:29). Stagnacija žvelgia į akis

6, 5, 7 - tai yra Akto komandos užimtos pozicijos per pastaruosius trejus metus III lygoje. Geltonai mėlyni geniai per ilgus metus tapo tvirta lygos vidutinioke, kuriai iki medalių trūksta nemažai, tačiau ir iškritimo pozicijomis kol kas nekvepia.

"Tik patenkinamu balu galima įvertinti pasirodymą šiais metais. SFL Taurėje, tradicinėje Aktui erdvėje, nieko nenuveikėme (iškrito jau pirmame etape po rungtynių Lentvaryje - aut.). Lygoje likome tik septinti. Manau, turime daugiau potencialo užimti aukštesnę vietą. Deja, visi mėgėjiško futbolo niuansai, tokie kaip rinkimasis į rungtynes, žaidimo minučių paskirstymas lėmė, kad buvo užimta tik tokia pozicija", - komentavo Akto komandos treneris Nerijus Jakučionis.

Sezoną III lygoje Aktas pražygiavo be didesnių bangavimų, ilgesnių pergalių ar pralaimėjimų serijų. Tačiau pastebima kita tendencija - genių renkamų taškų kraitis per tuos trejus metus palaipsniui mažėja - 39, 34, 30. Kaip ir mažėja pelnomų įvarčių kiekis - 57, 46, 40. O tai, pasak trenerio, lemia blėstanti komandos narių motyvacija.

"Kad užimtum aukštesnę vietą, visų pirma reikia to norėti. Juntamas šioks toks išsikvėpimas, entuziazmo trūkumas. Ir ta apatija būdinga ne vienam ar dviem žaidėjams, komandoje ji jautėsi plačiau. Turbūt tie, kurie kūrėme klubą, gyvenome juo, dabar jau pasiekėme brandą ir į Akto veiklą įdedame mažiau energijos. O jaunimas nėra tiek užsidegęs klubo veikla. Šie dalykai ir lemia tokius rezultatus, kokius turime", - svarstė N.Jakučionis.

Akto vadovai kasmet siekia išsaugoti savitą klubo identitetą ir mikroklimatą, tad atkakliai vengia pastiprinimo "iš šalies". Visgi, pasak Nerijaus, jau atsiranda pozityvių ženklų, kurie ateityje gali padėti vėl užkurti Akto vidinę ugnį. Artimiausiu metu geniai stačia galva vėl ners į žiemos turnyro ir Futsalo kovų gelmes. Nes ilsėtis jie nėra sutverti.

 

6. FAKYRAI-AD MEN (32 tšk., įvarčiai - 52:40). Prarasti viską

Devyni amatai, dešimtas badas - byloja lietuvių liaudės senovės patarlė. Gal ir per griežtas išsireiškimas, tačiau akivaizdu, kad Fakyrų sprendimas jungtis su MRU ir vienu metu šturmuoti dvi lygas nebuvo vykęs.

Prieš sezoną ekspertų choras sutartinai tvirtino, kad Fakyrai ir vėl apgins III lygos nugalėtojų titulą. Netgi apžvalgininkas pasidavė tokiai opinijai, sezono pristatymą balandžio mėnesį pavadinęs "Fakyrai-MRU ir vienuolika kitų". Suprask - sezonas su akivaizdžiu favoritu.

Tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad kovoti keliais frontais Fakyrai nepajėgūs. III lygos starte pasipylė pralaimėjimai, kurie iš pradžių glumino, bet vėliau jau nieko nestebino. Rudens rate Fakyrai pagaliau pradėjo demonstruoti pernykštę formą, tačiau prizininkų traukinys buvo nudundėjęs toli į priekį ir palikęs jiems ryti dulkių kamuolius. Kuo viskas baigėsi II lygoje, visi puikiai žinome, o mūsų pirmenybėse Fakyrai finišavo šešti.

Jie dar galėjo baigti 2016-ųjų sezoną laimėdami bent SFL Taurę. Tačiau šio turnyro finale 0:1 pripažino Navigatorių pranašumą. Pastarieji buvo taktiškai bei fiziškai geriau pasiruošę, taip pat demonstravo didesnį norą laimėti.

Prie visų nesėkmių galima priskirti ir neįvykusį pasirodymą LFF Taurės varžybose. Jose pernykščiai III lygos nugalėtojai taip pat turėjo ambicijų, tačiau burtų keliu gavę Plungės Babrungą, į tolimą išvyką per visą Lietuvą nenuvyko ir gavo techninį 0:3.

Ir vienintelis teigiamas šių metų niuansais - pačioje sezono pradžioje laimėta SFL Supertaurė, pasiimta po įspūdingos pergalės 7:1 prieš Akto komandą.

"Sezonas dvejopas. Jame gali atrasti tiek pozityvių, tiek negatyvių dalykų. Žinoma, rezultatai ne tokie, kokių tikėjomės. Jie atspindi tam tikrus galvos sopulius. Kai pagaliau sustygavome savo žaidimą, antrame rate tik Granitas sugebėjo mus įveikti. Vadinasi, žaidimo gerėjimo tendencija buvo. Be prizų nelikome - gražiu stiliumi laimėjome Supertaurę", - prisiminė Fakyrų prezidentas Kastytis Valantinas.

Po tokio audringo sezono galima nuspėti, kad 2017-aisiais Fakyrų gretose pamatysime nemažai struktūrinių permainų. Tačiau prezidentas kol kas to neatskleidžia.

"Dabar reikia ramiai įkvėpti ir sudėlioti mintis, nes pačios situacijos aplinkybes gerai žino ir į jas gilinosi tik aš bei dar keli žmonės. Apmaudu, kad nepavyko surasti konstruktyvių ir ilgalaikių sąlyčio taškų. Yra ir nepatenkintų, ir besišypsančių. Šaunu tai, kad vis tik branduolys kovojo, judėjo ir iš dalies šypsojosi delfi lygio komentatoriams bei interpretuotojams. Žaidėme futbolą, kurį mylime ir norime žaisti", - kalbėjo Kastytis.

 

5. OZAS (33 tšk., įvarčiai - 46:47). Karti sezono pabaiga

Prieš sezoną Ozas nebuvo minimas tarp realių kandidatų iškovoti medalius, o kai kurie pseudoekspertai jiems netgi piešė labai niūrią ateitį ir prognozavo vietą už aštuntuko ribos. Tiesa, šį pesimizmą paskatino ir pats komandos vadovas, prieš sezoną praradęs kelis svarbius žaidėjus ir skeptišikai vertinęs galimybes antrus metus iš eilės iškovoti medalius.

Ozas šiemet patvirtino klasikinę mėgėjiško futbolo aksiomą. Kai komanda rinkosi gausiomis pajėgomis - raškė pergales. Kai susirinkdavo prasčiau ir turėdavo tik 1-2 keitimus - pasipildavo pralaimėjimai.

Taip ir važiavo oranžiniai viso sezono metu. Pirmoji varžybų dalis jiems buvo sėkmingesnė. Per pirmuosius 10 turų pavyko surinkti 20 taškų. Tačiau vėliau ėmė šlubuoti susirinkimas, tuo pačiu suprastėjo ir rezultatai.

"Sezonas buvo permainingas. Jei pirmame rate dar sukomės netoli viršaus ir tik paskutiniame rato ture su Ave.Ko "pagrybavome", tai antrame rate tiek susirinkimas, tiek žaidimas šlubavo. Užimta penkta vieta nesame patenkinti, nes visada taikomės į prizines vietas", - pasakojo Ozo komandos vadovas Domantas Savičius.

Beveik viso sezono metu Ozas stabiliai laikėsi 4 vietoje. Rudenį netgi ruseno teorinės viltys pakovoti ir dėl trečiosios. Tačiau kuomet paaiškėjo, kad Spartakas prizinės pozicijos neužleis, suprastėjo ir oranžinių žaidimas. Spalį buvo patirti trys pralaimėjimai iš eilės. Domantas aiškino, kad tai lėmė smukusi žaidėjų motyvacija ir nusiteikimas. Galiausiai Ozas finišavo penktas, dėl prastesnio tarpusavio rungtynių balanso ir bendro įvarčių santykio į priekį praleidęs TEC komandą.

 

4. TEC (33 tšk., įvarčiai - 50:43). Geriausias sezonas

Kai prieš sezoną TEC komanda savo susirinkime išsikėlė tikslą patekti į pirmąjį penketuką, šis uždavinys atrodė įvykdomas sunkiai, mat komanda buvo netekusi kelių svarbių žaidėjų ir atjaunėjusi. Todėl ir pats čempionato išvakarėse jiems skyriau 7-8 vietas.

Dalį sezono apskritai atrodė, kad ir 7-8 vietos TEC bus nepasiekiamos, nes po 10 turų komanda turėjo tik 7 taškus, tad horizonte švietėsi ne ketvirta vieta, o ketvirta lyga. Vasarą TEC'ai kentė dėl nuolatinių traumų, vartininkų problemų, dėl ko sunkiai rinkosi, nuolat žaidė skirtingomis sudėtimis ir stokojo susižaidimo.

Bet po to komanda išgyveno sėkmingą virsmą. Antrame rate TEC'ai pralaimėjo tik lygos grandamas Granitui bei Navigatoriams ir po įspūdingos serijos įsiveržė į Top 4.

"Sezonas labai geras, nes jis geriausias mūsų komandos istorijoje. Malonu, kad pavasariniai lūkesčiai išsipildė. Pirmasis penketukas pavasarį atrodė maksimumas, ką galime pasiekti. Realiausiai atrodė 5-8 vietos, tad tikslai įvykdyti", - pasakojo TEC ekipos atstovas Donatas Stakauskas, pats reikalui esant stodavęs į vartus.

Vertindamas komandos žaidimą 2016 metų sezone, Donatas pasakojo: "Žaidimas nebuvo prastas, bet be sėkmės trūko ir drausmės. Antrame rate daugmaž išvengėme duobių (tik su Granitu ir Olimpija paleidome rungtynes), kai reikėdavo - stodavome ginti savo vartų saugumo labiau nei bėgdavome į priekį mušti įvarčių, todėl pasiekėme daugiau teigiamų rezultatų. Galbūt buvome nurašyti kai kurių komandų, tad 2-3 varžovus pagavome jiems neįvertinus mūsų. Taip pat svarbus buvo komandos vidinis palaikymas, jis visad didelis, o per antrą ratą tas palaikymas kilo dar labiau. Kolektyvas tapo dar vieningesniu kumščiu, traumuoti atvykdavo palaikyti komandos draugų, kartais net eidavo į aikštę. Jautėme pasiaukojimą."

Taigi, TEC yra viena iš dviejų ar trijų lygos komandų, šiemet iš savęs išspaudusi maksimumą.

"Jei pirmas ratas būtų toks pat geras, gal antras būtų buvęs prastesnis, nes niekada nežinai, kas nutiks mėgėjų futbole. Norisi pasidžiaugti, kad ketverius metus išlaikome stabilumą, esame stipriausios mėgėjų lygos viduriuke. Kiti metai vėl bus kupini iššūkių. Bet neabejoju, kad vėl rodysime dantis Top komandoms ir sieksime tikslų, kurių iš mūsų niekas nesitiki", - reziumavo D.Stakauskas.

 

3. FKK SPARTAKAS (49 tšk., įvarčiai - 50:21). Istorinis sezonas

Ukmergė švenčia. Na gerai jau, bent jau FKK Spartako futbolininkai savo pasirodymą šių metų sezone atšventė nuoširdžiai ir džiaugsmingai. Švęsti būta dėl ko - SFL sistemos senbuviai po ilgų bandymų tapo III lygos prizininkais.

Kas buvo kalbama prieš sezoną? Apžvalgininkas išliko konservatyvus ir Spartakui pranašavo tradicinę vietą turnyro lentelės viduryje. Patys ukmergiškiai savo galimybes taip pat vertino santūriai.

"Nemanau, kad sezone startuosime galingai. Tam reikia gero pasiruošimo, o kadangi Ukmergėje nėra dirbtinės dangos aikščių, pradėti anksti žaisti negalime. Todėl įsivažiuosime po truputį", - prieš sezoną svarstė FKK Spartako kapitonas Igoris Krasinas.

Klydo kapitonas. Tik pirmosiose rungtynėse spartakiečiai sužaidė lygiosiomis su Naujaisiais Verkiais, o po to pradėjo skinti vieną pergalę po kitos. Kurį laiką į Spartako vietą trejetuke žvelgėme nepatikliai ir svarstėme, kiek laiko jie atlaikys tą tempą. Tačiau jie visą sezoną sužaidė vienodai geru ritmu ir dar likus 3 turams iki varžybų pabaigos užsitikrino "bronzą". O vienu metu netgi sudarė rimtą konkurenciją pirmoms dviems lygos komandoms.

Spartakas visada turėjo savitą ir ypatingą šarmą. Galbūt dėl to, kad visi žaidėjai yra iš vieno miesto, todėl komandoje tvyro gera atmosfera. Kad pajustų vietinę futbolo aurą, vasaros pabaigoje į Ukmergę atklydo ir lygos apžvalgininkas su savo užrašų knygele, deja, mačas su Divenda neįvyko svečiams neatvykus.

Šiemet Spartako komandoje atsiskleidė nemažai gražaus talentingo jaunimo. Pirmiausiai reiktų išskirti į Ukmergę sugrįžusį puolėją Tomą Bielicką, kuris sugebėjo pelnyti 24 įvarčius ir atlikti 5 rezultatyvius perdavimus. Jei būtų renkamas geriausias III lygos žaidėjas, Tomas būtų vienas rimčiausių pretendentų į šį titulą.

"Kas lėmė tokį kokybišką komandos šuolį lyginant su praėjusiu sezonu? Akivaizdu, kad T.Bielickas mums davė tai, ko visada trūko - įvarčius ir rezultatyvius perdavimus. Jei neklystu, jis tiesiogiai prisidėjo prie 31 iš 50 komandos įvarčių", - tvirtino Spartako kapitonas.

Tačiau visi šie įvarčiai ir perdavimai nieko nereikštų, jei ne gera gynyba. O Spartako gynyba šiemet buvo geriausia III lygoje. Mažesnis nei 1 praleidžiamo įvarčio vidurkis (0,95) mėgėjiškame futbole tikrai yra pagarbos vertas reiškinys.

"Nesu gynybinio futbolo šalininkas, niekada nemėgau nei Italijos rinktinės, nei Jose Mourinho filosofijos, bet gali sakyti ką nori - kelias į pergales vis tiek klojamas geros gynybos pagrindais. Gynėmės visa komanda. Buvo trejos prastesnės rungtynės, bet visumoje šį sezoną atrodėme puikiai subalansuoti", - pasakojo Igoris.

Šiemet Spartako komanda pagaliau išvengė ir kitų anksčiau ją kamavusių bėdų. "Lankomumas ženkliai pagerėjo. Vyrai stengėsi dėl komandos ir vyko į rungtynes. Svarbu, kad pavyko išvengti rimtesnių sužeidimų. Išskyrus Martyną Adamonį, kuriam nereikšmingo naktinio futbolo turnyro metu skilo kaukolė ir vaikis vargu, ar tęs savo futbolininko karjerą. Labai gaila, bet Martynas visada bus mūsų komandos dalimi", - teigė kapitonas.

Po tokio sėkmingo sezono ukmergiškiai su didelėmis viltimis žvelgia į 2017-uosius. Išlaikius dabartinę sudėtį ir sulaukus pastiprinimo galima kilti didesniems žygiams. "Yra daug minčių kitiems metams, bet apie tai dar nenoriu garsiai kalbėti. Pavasarį bus aiškiau", - intrigavo I.Krasinas.

 

2. NAVIGATORIAI-LT AQUA (52 tšk., įvarčiai - 70:30). Tamsiojo arkliuko šuoliai

2015 metais Navigatoriai galingu stiliumi nušlavė varžovus IV lygoje ir griausmingai sugrįžo į III lygą. Prieš šį sezoną ramybės nedavė klausimas - ko gi tikėtis iš šios komandos? Pokalbiai su III lygos žinovais leido padaryti išvadą, kad ši komanda taps sezono atradimu. Kaip tokiais atvejais madinga sakyti - tamsiuoju arkliuku. Tačiau avansu kabinti jai medalius, ir dar aukščiausios prabos, kažkodėl ranka nekilo. O be reikalo...

Prieš varžybų startą visus dar bandė užliūliuoti komandos vadovas Kęstutis Maželis, bandęs išsisukti nuo atsakymo į klausimą apie tikslus ir abstrakčiai postringaudamas apie pergalių siekį kiekvienose rungtynėse.

Nuolatinės treniruotės, pratybos treniruoklių salėje, buvusių profesionalių futbolininkų patirtis ir patarimai - šie faktoriai leido žaliai juodiems puikiai pasiruošti sugrįžimui į III lygą. Ir jau nuo pirmųjų turų Navigatoriai ėmė demonstruoti puikius rezultatus. Kartais į varžovų vartus lėkdavo net 7 įvarčiai.

"Sezonas - superinis. Geriausias ir stipriausias, - neabejojo Kęstutis. - Dar kartą ačiū kiekvienam Navigatorių žaidėjui, varžovams, lygai, teisėjams, apžvalgininkui. Visi mes prisidėjome prie to, kad futbolo mėgėjai nesėdėtų prie televizorių, o ateitų, judėtų ir gerai praleistų laiką. Mes tai padarėme. Galima sau garsiai paploti ir palinkėti nesustoti. Jei pradėsi nuo savęs, kiti eis su tavimi. Forza Navigai!!!"

Labai nedaug trūko, kad Navigatoriai savo sugrįžimo į III lygą sezoną sudrebintų mėgėjų futbolo bendruomenę pasipuošdami aukščiausios prabos medaliais. Tačiau paskutinėse sezono rungtynėse jiems nepavyko įveikti Fakyrų (0:0), o tai lėmė papildomas rungtynes prieš Granitą. Finalo kovoje pastarieji buvo pranašesni.

Tačiau vieną trofėjų Navigatoriai vis tik nugvelbė. Jie iškovojo SFL Taurę, finale 1:0 pranokdami Fakyrus ir taip gaudami savotišką moralinę kompensaciją.

"Dėkoju savo žaidėjams. Jie skiria vakarus Navigatoriams ir tai didžiausia dovana man, kaip klubo vadovui. Jų palaikymas man lyg energijos šaltinis, kuris neleidžia sustoti. Nesvarbu, kaip žaisime ir ką laimėsime, svarbu išlikti komanda ir draugais, - emocingai kalbėjo K.Maželis. - Navigatoriai dėkoja visiems klubams už superinį sezoną, nukelia kepures prieš Granitą ir sveikina čempionus. Jie laimėjo, vadinasi, buvo labiau verti. Priešpaskutinėje III lygos kovoje su Fakyrais labai trūko jėgų, bet radome jų Taurės finalui. Vyrai labai norėjo taurės ir tai visus motyvavo."

 

1. GRANITAS (55 tšk., įvarčiai - 75:26). Pagaliau pirmi

Priartėjome prie geriausios šių metų III lygos komandos. Į titulą Naujosios Vilnios Granitas beldėsi jau pernai, bet pralaimėjo konkurencinę kovą Fakyrams. Šiemet Granito futbolininkai pagaliau užkopė ant aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio.

Prieš sezoną šoviau pro šalį manydamas, kad Granitas šiemet kovos dėl antrosios vietos. Iškovojo pirmąją, nors komandos vadovai apie tai garsiai nekalbėjo ir čempionatą pasitiko diskretiškai. "Pasirengėme neblogai, o toliau - matysime", - balandį kalbėjo jie.

Sezono pradžioje Granitas strigo - buvo lygiosios starte su Ozu, buvo pralaimėjimai prieš Olimpiją ir Ukmergėje. Būtent Ukmergėje buvo įsižiebusi kibirkštis tarp komandos senbuvių ir kai kurių rečiau sudėtyje pasirodančių jos narių, bet viską pavyko gana greitai sutvarkyti. Rudens rato pradžioje Granitas keturių pergalių serija įteikė pareiškimą kovai dėl pirmosios vietos. Spalio pabaigoje namie 0:3 neprilygo Navigatoriams. Ir kai Navigatorius visi jau sveikino su titulu, Granitas sulaukė netikėtos Fakyrų dovanos, o po to laimėjo peržaidimo rungtynes ir tapo III lygos nugalėtojais.

"Vasarą pas mus buvo viskas daugmaž gerai ir rezultatai tai parodo. Sezono pradžioje šiek tiek "grybavome", rudenį kartais žaidėme be charakterio ir nusiteikimo, be rimtesnės kovos namie atidavėme rungtynes Spartakui ir Navigatoriams", - prisiminė Granito atstovas Jevgenijus Rybakovas.

Beje, verta dėmesio jo asmeninė statistika - 5 įvarčiai ir net 11 rezultatyvių perdavimų. O absoliučiu Granito komandos lyderiu buvo 34 įvarčius įmušęs ir III lygos snaiperiu tapęs Žygimantas Kirsis. Vien ko verta jo tolima "bomba" finalinėse rungtynėse su Navigatoriais dėl pirmosios vietos.

Apibendrindamas sezoną J.Rybakovas sakė: "Buvo ir pakilimų, ir nuopuolių. Bet žinant visas vidines klubo problemas, sezoną reikėtų vertinti teigiamai. Juk pirmoji vieta netyčia nėra užimama. Džiaugiamės šiuo rezultatu."

Pagal reglamentą III lygos nugalėtojai pelno teisę žaisti aukštesnėje, II lygoje. Bet Naujosios Vilnios klubo atstovai tokia perspektyva kol kas nesižavi.

"Mes jau ten prisižaidėme. Kai paaugs Granito jaunimas, tada jie ir eis į II lygą", - pareiškė J.Rybakovas.