Granitas įveiktas!

Opa!
Turėjome labai sudėtingą „vyjezdą“ į Naująją Vilnią kur susitikome su Granito komanda. Ir pagaliau pavyko nugalėti. Permečiau akimis SFL istoriją, tai krito į akis tai, kad niekad ten nebuvome laimėję. Ką ten laimėję, net lygiosiomis niekad nesužaidėme. Bet šiandien pavyko!
Varžybos buvo klampios. Granitas – mažiausiai įvarčių čempionate praleidžianti komanda. Žaidžia labai drausmingą ir protingą futbolą, tuo eilinį kartą įsitikinome ir mes, per visas varžybas turėjome tik porą realių progų įmušti įvartį. Jei pirmame kėlinyje dar žaidėme ne prasčiau nei varžovai, tai antrame visais pajėgumais teko dirbti gynyboje.
Pirmas kėlinys daugiau mažiau buvo apylygis, tiek mes tiek varžovai rengėme atakas, dažniausiai per daug neužlaikydami kamuolio aikštės viduryje, o pirmai progai pasitaikius pervesdavome kamuolį toliau nuo savų vartų. Pirmą realią progą turėjo mūsiškis Lukas, kai po skerso iš dešinės gal kiek neužtikrintai smūgiavo į apatinį vartų kampą, bet vartininkas kamuolį pagavo. Granitiečiai nemažai kamuolių skersavo į baudos aikštelę, bet ten užtikrintai tvarkėsi gynybos linija ir Aurimas. Po vienos iš varžovų atakos, kamuolys pataikė į mūsų skersinį. Jei varžovai dažniau atakavo kraštais, tai mes gi turėdami šiokį tokį pranašumą aikštės viduryje, atakas regzdavome viduriu. Kelis kartus smūgiavome iš toliau, bet neypatingai pavojingai. Po kampinių dukart geroje padėtyje mušti buvo Rumkis, bet pirmu atveju nepasiekė kamuolio, o antru greitesnis buvo gynėjas. Ir kai jau atrodė, kad visus reikalus spręsime antrame kėlinyje, paskutinę kėlinio minutę iššovė Mindė. Senokai jau nebuvo jis įmušęs. Paleido ne tiek stiprų kiek kažkokį - tokį klastingą smūgį iš baudos aikštelės prieigų ir kamuolys atsidūrė tinkle – 1:0!

Logiška, kad antras kėlinys prasidėjo Granito atakomis, gynėmės praktiškai visa komanda ir buvo ypač svarbu nepraleisti greito įvarčio. Per pirmas 15 minučių, buvo pakelti kokie 3-4 kampiniai prie mūsų vartų ir buvo dar keli pavojingesni išpuoliai. Kelis kartus truktelėjo komandą Aurimas. Vėliau pavyko žaidimą išlyginti, atstovėję varžovų spaudimą, grįžome į žaidimą ir atsakėme keliais pavojingais išpuoliais. Luko smūgį iš kokių 17-18 metrų bene iš devynkės ištraukė vartininkas, po kampinio gerą progą įmušti galva turėjo Ignas. Aikštė buvo klampoka, pradėjome byrėti nuo fizinio nuovargio. Reikia pripažinti, kad Granitas fiziškai buvo stipresni. Pasėdome ir per paskutines 10 minučių varžovai mus gerokai paspaudė. Vėl gavome į skersinį, vėl sėkmingai darbavosi Aurimas Ir! Sugebėjome atstovėti! Ypač patiko paskutinės 2-3 minutės, kai pavyko kamuolį laikyti varžovų aikštės pusėje ir neleidom varžovams priartėti prie mūsų vartų.
Iškovojome labai sunkią ir kovingą pergalę. Pagal tai kaip klostėsi varžybos ir dėl lygiųjų nelabai turbūt pyktumėme, turbūt būtų dėsningesnis rezultatas, bet pakovojome
iš širdies, o ir „FARTA“ šįkart buvo mūsų pusėje!
Kovingumas tampa mūsų vizitine kortele. Antrame rate nebuvo nei vienų varžybų kai praėjome šalia aikštės.
Visada žaidžiame užsivedę, kovojame, todėl šiandien turime ir tam tikrą rezultatą. Tokiu metu, kokius 4-5 sezonus paeiliui būdavo klausimų ar neaplenks mūsų iškritimo zonoje esančios komandos, šiai dienai mes tuos klausimus esame išsprendę ir žiurime į priekį.
O jau sekantį turą, mūsų laukia nauja istorija, turėsime varžybas su bene geriausiai sukomplektuota komanda III lygoje – Navigatoriais. Nebus lengviau nei buvo šiandien, o tikėtina, kad reikės įdėti dar daugiau pastangų, noro, širdies! Varžybos įvyks spalio 9 dieną, pirmadienį, 20:20 Senvagės stadione. Ateikit!