Antradieninis pasivaikščiojimas Bukiškėse (dovana Burzdikėliui)

Dar nespėję pamiršti sėkmės Ukmergėje, po poros dienų jau rinkomės Bukiškėse tęsti kovą dėl SFL taurės. Vakaras nusileido žvarbokas, panašią nuotaiką skleidė ir Geniai, susirinkę daugiau kovoti, nei pasidžiaugti futbolu. Varžovas laukė komanda Futboliukas, kuri garsesnėmis pergalėmis iki šio nėra pasižymėjus, tad tokiom rungtynėm reikia ypatingai nusiteikti, nes dažnai būna daug bėdos.

Rungtynes pradėjome taip: vartuose Piktas, centre Nerka ir Cica (su atžalom ant brofkės), iš kairės Ovkė, iš dešinės dalgis Šnioka, viduriuką kombinavo Vaidutis, Svaika ir Mindė Mikulskis, kairėje reidavo Mindaugėlis, dešinėje Aidelis, smaigaly iš peties dirbo Šėtonas Čipsas. Po keitimų jungėsi: Marko ir Ramas (Aidelio). Brofkės pozicijas užėmė Juozas, Samas, Tadas, Gelmis, Zykelis ir Mindaugėlio tėtis su draugu ramentu.

Jau pirmąją minutę netikėtai Futboliukas bandė kurti ataką, kai staiga Nerka sugebėjo paslysti lygioje vietoje ir eilinę ataką pavertė varžovų šimtaprocentiniu išpuoliu. Vienas prieš Sauliuką atsidūręs varžovas smūgiavo šalia virpsto ir neleido mums „pasidžiaugti“ šaltu dušu. Futboliuko nelaimei, tai ir buvo vienintelis rimtesnis jų pareiškimas iki pat rungtynių pabaigos. O Geniai, nors ir be aistros, dirbo savo darbą, ir žingsnis po žingsnio artėjo savo tikslo link. Jau 5 – ąją minutę Mindaugėlis, prasiveržęs kairiuoju kraštu, apdovanojo Cicą itin tiksliu perdavimu, o šiam teliko bakstelti galva į vartininko be priežiūros paliktus vartus. Taip ir padarė: 1 – 0!

Išsiveržus į priekį nesustojome ir privertėme varžovus beveik visas rungtynes sukiotis savo aikštės pusėje. Pirmas kėlinys buvo nuobodokas – mūsiškiai atakavo daug, bet nei efektingai, nei efektyviai. Įpusėjus pirmajam kėliniui pagaliau varžovus nuginklavome antrąjį kartą. O buvo taip: Svaika, įkvėptas sekmadieninės sėkmės, vėl stojo prie kamuolio realizuoti baudos smūgio, o šis buvo gan vykęs. Nors jį vartininkas ir atrėmė, kur buvęs, kur nebuvęs pasirodė Čipsas!, ir uždėjo antrąjį įvartį!!! (laukiau to ištisus metus). Taip nuobodokai ir užbaigėmė pirmąjį kėlinį.

Antrąjį pradėjome su didesniu entuziazmu, besiruošdami įmušti daugiau, bet įvarčiai neskubėjo kristi. Nuobodulį kartas nuo karto praskaidrindavo vienas iš Genių: tai Šnioka - oriai papjaudamas varžovus ir savo visiems gerai žinomu stiliumi parodydamas, kas čia viršininkas... Futboliukas bandė rengti ataką, o Genių dalgis, kad ir kaip raginamas brofkės, jog pavojingai paliko laisvą varžovą, demonstratyviai visiems parodė ir garsiai tarė: „Duodu forų!”. O tarp Akto vartų stačiakampio nuobodžiaudamas trypčiojo Majoras, kuris laukė trečiojo įvarčio, nes tuomet buvo pasiruošęs persigrupuoti į priešingą aikštės pusę ir tapti didele grėsme savo oponentui. Beje papokštavo ir jis, kai aplink neesant nei vienam varžovui budrumo dėlei, matyt, sušuko „mano“ taip, jog ataka pasirodė iš tikrųjų itin pavojinga. Verta pabrėžti, jog mūsų vartų sargas sulaukė išsvajotojo įvarčio. Aidelis užaštrino Futboliuko baudos aikštelėje, kur varžovui jo nebesugaudant teliko tik griauti. Rezultatas - vienuolikos metrų baudinys. Jį norėjo realizuoti Piktas, bet greitai sumetė, jog jeigu šaus pro šalį, viltims pasirodyti pauolimo grandyje bus lemta žlugti, tad perleido šį malonumą, baudinį uždirbusiam Aideliui, kuris smūgiavo užtikrintai: 3 – 0!

Ir šou prasidėjo... Čipsas, savo kovingumu užsitarnavęs poilsio, šį reikalą turėjo progos atlikti tarp virpstų ir skersinio, o Sauliukas „pasipylė“ atakuoti. Noro buvo daug, o rezultatas – įvartis į musų vartus, varžybų laikrodžiui mušant paskutiniuosius runtynių dūžius. Čipsas apturėjo džiaugsmą per vienas rungtynes ir įmušti, ir praleisti – tai bent dienelė!

Tiesa, dar iki šių įvarčių mini spektakliuką surengė ir Mindė Mikulskis. Kamuolys buvo mestas į priekį ir prie jo artėjo Futboliuko vartininkas ir minėtasis Mindė. Žinoma prie kamuolio pirmas buvo jis ir techniškai permetė kamuoliuką per vartininką ir pasiekė ketvirtąjį įvartį 35 – ąją minutę. Trumpam grįžtant prie Sauliuko temos, džiugu, jog būtent jam pavyko atlikti rezultatyvų perdavimą! Nespėjus nei deramai pasidžiaugti, Mindė sugalvojo viską pakartoti. Situacija identiška: varžovų vartininkas skuodžia prie kamuolio, bet Mikulskis vėl pirmas, ir vėl kamuolys skrieja vartininkui virš galvos ir leidžiasi Futboliuko vartuose.

Na, o pabaiga, kaip jau minėjau priklausė varžovams – šie pakėlė baudos smūgį, o Čipsas parodė, jog visgi regbis ir beisbolas tėra tik pramoga, nes žaidžia jis geriau kojomis… Futboliukas jo atmuštą kamuolį patubdė į mūsų vartus be jokių problemų. Paskutinysis teisėjo švilpukas konstatavo galutinį rezultatą 5 – 1 Genių naudai.

Taurėje žengėmė toliau, kas labai džiugina, o liūdnesnė žinia dėl Mindės gautos geltonos kortelės. Pergalę padovanokime Burzdikėliui, kurį komandos vardu sveikinu su gimtadieniu! Dabar visos mintys ir taikikliai nukrepti į Užupį - sekmadienį Bukiškėse 16 valanadą, kur reikia tikėtis taip pat pergalę galėsime padovanoti Zengai ir Apkei, o šie savo ruožtu deramai „pasilygins“. Dėkui varžovams už kovą ir palinkėsime didelės sėkmės ateityje iš Futboliuko virsti Futbolu!

Zykelis