LiCS - Aktas 1-0

Vakar, gražią sekmadienio popietę rinkomės į Sportimą, tarytum nebuvo daugiau stadionų ant Vilniaus miesto... Gal ir nebuvo, o ir dušai valdžios atstovams turbūt buvo viena iš svarbesnių priežasčių renkantis aikštę po stogu. Rinkomės smagiai, likus pusvalandžiui mūsų jau buvo pilna sudėtis, varžovai gi tebuvo trys... Gal tai kažkiek ir užmigdė mus, gal nedarėme apšilimo tokio, kokį kaip visada darytume (teisybės dėlei turbūt reikėtų pasakyti, kad pusė varžovų sudėties išvis jo nedarė) o ir po ilgojo Joninių savaitgalio galbūt buvome kažkiek ir aptingę. Varžovai surinko vienuoliktuką prieš pat nuaidint teisėjo švilpukui ir varžybos prasidėjo.

Pradėjome taip: Labas - Nerka, Dainiukas, Tadytis, Andrius - Andžikas, Petras, Vaidutis, Mindaugėlis, Aidelis - Virgis. Nuo brofkės jungėsi Ramas ir Apkė, o nesijungė Čipsas, Samas, Gelmis ir Egis. O gal kažko ir nepaminėjau. Nuo pat varžybų pradžios liberalai atidavė mums aikštės vidurį ir savo žaidimą grindė kontratakomis. Kamuolį mes laikėme, bet prie sportimos dangos ko gero visas rungtynes taip ir nepripratome. Pastoviai teko daryti vienu-dviem lietimais per daug, kamuolys tarytum kliuvo už dangos, galbūt tai ir sąlygojo kad per varžybas tesukūrėme 3-4 pavojingesnes progas įvarčiui pasiekti. O toliau sekė tik nepavojingi smūgiai iš toliau.

O ką varžovai? Ogi nieko. Nesurinkę savo pagrindinės sudėties jie kovojo iš tiesų neblogai. Jeigu pirmame kėlinyje jie praktiškai negrasino mūsų vartams, tai antrame jie žaibiškai pereidavo iš gynybos i puolimą ir dažnai mes tiesiog nesuspėdavome. Vienos iš kontratakų metu, jie ir įmušė vienintėlį rungtynių įvartį. Turėjome dar 20 minučių rezultatui išlyginti, bet varžovai gynyboje dirbo pasiaukojančiai ir nieko padaryti nesugebėjome. Maža to, galėjome ir dar vieną prasileisti.

Kažkaip antras varžybas iš eilės priekyje trūko aštrumo. Vėl lygtai ir stengėmės, ir bėgome, ir kovojome, bet kažkaip ne taip kaip mes mokame. Negi čia vasaros įtaka jau prasidėjo ir visi jau gyvename atostogų laiku? Atsimenu, kad panašiu metu praėjusiais metais irgi turėjome tokią atkarpą, kai žaidėme, tarytum, ne savom kojom. Praėjusiais metais pirmą ratą vistik pavyko susikoncentruoti ir pabaigti pergalingai, tad jeigu norime likti lentelės viršutinėje dalyje ir šiemet, privalome užsivesti, užsikabinti arba tiesiog supykti. Galbūt to sportinio pykčio mums ir trūksta. Net kortelių mes nebegauname, nes žaidžiame pernelyg akademišką ir delikatų futbolą.

Lieka Bekentas ir Fakyrai. Papildomos motyvacijos žaidžiant su šiomis komandomis niekada nereikėjo. Tikiuosi ir dabar nereikės. Sukandę dantis privalome likusias rungtynes sukovoti. Taškų jau pridalinome kur nereikia, o ir pergalingai užbaigus pirmą ratą atsivertų puikios galimybės antrame. O juk visi žinome, kad rudenį mes finišuojame visada galingai. Taigi, tokius tikslus ir reikėtų išsikelti likusioms dviems rungtynėms ir jų siekti.

Ir atidėkime visus kitus reikalus artimiausiems dviems turams. Ir tai liečia visus - brofkinius ir ne brofkinius. Jeigu prieš 4-5 turus mūsų susirinkdavo po trisdešimt, tai dabar po penkiolika. Negi svarbiau pamatyti kaip krenta iš čempionato italai, prancūzai ar anglai? Juk tuo metu kažkur Vilniaus apylinkėse kažkas geniams jau antras rungtynes iš eilės duoda per snapą...