Aktas - Bekentas 3:2

Taigi, ilgai laukta, anot SFL apžvalgininko, „principinė dvikova“ su Bekentu buvo sužaista šį vakarą. Manau, kad principinė gal kiek ir per lengvas pasakymas, bent jau mums dvikova su Bekentu yra kažkas daugiau. Jau nuo senų laikų (ko gero ištakos buvo salės futbole, juk tais laikais aukščiausioje lygoje ir buvo tik dvi Vilniaus komandos, o po to šis derbis sėkmingai perėjo ir į lauko futbolą) šias dvikovas mes įpratome vadinti tikruoju Vilniaus derbiu. Gal kiek ir per drąsiai pasakyta, juk praktiškai dauguma SFL komandų yra iš Vilniaus, bet vis tik šitoms varžyboms visada skirdavome didesnį dėmesį. Ko gero panašiomis mintimis į varžybas rinkosi ir Bekentiečiai. 

Iš karto noriu padėkoti varžovams, kad be jokių problemų sutiko perkelti varžybas iš ilgojo savaitgalio į šiandien, taip ko gero abiems komandoms pavyko surinkti kiek įmanoma geresnes sudėtis varžyboms, nors, tiek mes, tiek varžovai turėjome nuostolių. Bet kuriuo atveju, varžybos gavosi gero lygio, buvo nemažai pavojingų momentų ir daug kovos centre, o tuo pačiu metu, jos buvo kaip niekada korektiškos. Kad ir paėmus atvejį, kai varžovai atakavo mūsų vartus o mūsiškis gulėjo ant vejos, kamuolys iš karto buvo išmuštas į užribį. Norėtusi padėkoti ir varžybų teisėjui, jam tikrai pavyko suvaldyti rungtynes ir nepasiduoti varžovų prašymams skirti kelis abejotinus baudinius. Smulkių klaidelių buvo, bet jos tikrai neturėjo įtakos rungtynių baigčiai.

Turnyrinė lentelė mus vertė sunerimti, praradę per paskutinius du turus penkis taškus su komandomis, kur galėjome ir neprarasti, šiandien privalėjome siekti tik pergalės. Varžovas gi, per paskutinius 3 metus pralaimėjęs tik kartą (prieš tai vykusiame ture su Prelegentais), sprendė visiškai kitokius uždavinius – lentelėje jie yra pirmi ir net pralaimėjimo atveju ten ir lieka. Gal todėl jų žaidime buvo ramybė, net ir atsilikinėjant rungtynių metu, jie žaidė protingą futbolą be jokio chaoso. O mes kartais degėme, pradedant neužtikrintai žaidusiu Labu, baigiant gynybos bei saugų linijomis.

Varžybas pradėjome taip: Labas - Nerka, Dainiukas, Pajuodis, Ovkė - Petras, Mindaugėlis, Vaidutis, Juozas, Tadas – Mantas. Nuo keitimų jungėsi Gelmis, Samas, Šnioka. Nesijungė šį kartą Marko, Ramas, Čipsas, Zenga, Šalnelė, Piktas, Zykus, Apkė, Balys, Gytulis, Andrius. Na irsmagu, kad turėjome ir vieną dailiosios lyties atstovę – Pajuodžio mergaitė šaunuolė, nepabūgo visą dieną pliaupusio lietaus ir buvo ant brofkės visų rungtynių metu.

Varžybos prasidėjo didele sparta, be jokios žvalgybos ir dar tik įpusėjus pirmam kėliniui jau buvo įmušti keturi įvarčiai. O viskas prasidėjo nuo įspūdingo Manto smūgio iš kokių 25 metrų. Jeigu Vaidas tik per apšilimą kažką panašaus parodo, tai jo jaunėlis brolis per daug nesicackindamas įsegė kamuolį į devynis rungtynių metu. Olandų pirmas įvartis pusfinalyje į Urugvajaus vartus nublanko. Varžovų vartininkas net nesujudėjo. Nespėję net pasidžiaugti įvarčiu, sulaukėme varžovų atsako. Bene sekančią ataką, pasas iš gilumos, Mindaugėlis kamuolio nepasiekė, Nerka nepasaugojo ir varžovų puolėjas ikirtęs į baudos aikštelę smūgiu į apatinį vartų kampą lygina rezultatą. O tada sužaidėme bene geriausią atkarpą tos dienos varžybose. Kažkiek paspaudėme varžovus jų aikštės pusėje, klysta jų gynėjai ir po skerso iš dešinės berods Petras smūgiuoja į vartus. Smūgis nesigauna, kamuolys rieda tiesiai į vartininką, pastarasis pritūpęs jo laukia ir čia kur buvus kur nebuvus vienintelė bala stadione ir kamuolys sustoja joje. Ir kur buvęs kur nebuvęs Tadytis pribėgęs pirmasis bekentu sušaudo vartininką – 2:1! Kol varžovai turbūt keikėsi dėl tokio apmaudaus įvarčio, mes po kelių minučių užklumpame juos nepasiruošusius. Seka perdavimas iš kairės pusės gynėjams už nugarų ir Mantas pabėga vienas prieš vieną su vartininku. Ilgai nedvejojęs, muša šį kartą jau iš kairės kojos į artimą kampą, smūgis nesigavo toks geras kaip pirmasis jo įvartis, bet to užteko, kad kamuolys atsidurtų tinkle – 3:1 ir saugi persvara leidžia nusiraminti. Varžovai nuo tada pradėjo didinti apsukas, bet pirmajame kėlinyje jie nieko super pavojingo taip ir nesukūrė.

Antrasis kėlinys prasidėjo keliomis pavojingomis mūsų atakomis, po vienos iš jų sekė stiprus Juozo??? smūgis ir kamuolys praskriejo visiškai šalia devynių. Būtume įmušę, ko gero jau būtų viso gero, ir Bekentas nebeatsitiestų, bet tai jiems suveikė kaip šaltas dušas ir jie perėmė iniciatyvą. Gynėmės sunkiai ir pasiaukojančiai. Nemažai sumaišties įnešdavo ir Labas ant išėjimų šiandien buvęs nulinis, o varžovai kaip tyčia kėlė šiandien nemažai kamuolių tiek iš dešinės tiek iš kairės. Kai kur pasisekdavo, kai kur gerai sužaisdavo gynėjai, kai kur netiksliai varžovai ir kažkaip laikas bėgo link pabaigos. Kas blogiausia, tai kad spaudžiant varžovams, niekaip antrame kėlinyje nesugebėdavome užsikabinti ir palaikyti kamuolio viduryje ilgiau. Du trys pasai ir kamuolio nebeturėdavome. Jau nekalbant apie kokių nors progų sukūrimą. Įvartis į mūsų vartus vistik pribrendo. Likus kokioms penkioms minutėms iki pabaigos po nesusipratimo gynyboje, kai vieni darė nuošalę, kiti ne, gavome antrą įvartį ir likusias penkias minutes varžovai puolė su dviguba energija, o mes tik atsimušinėjome. Per paskutinę Bekento ataką vos neprisicirkino Labas, kai kamuolį lyg ir pagavo, bet šis išsprūdo, gaudė pakartotinai bet vėl nepagavo ir tik Nerkos dėka kamuolys buvo išneštas į kampinį. Taip ir pabaigėme 3-2, sunkiai iškovoti trys taškai, bet be galo saldūs ir svarbūs.

Na o tada visi skubėjome ant brofkės kur mūsų garsiakalbis Tadytis gimtadienio proga lygino reikalą. Pavyko tai jam tikrai neblogai, alutis bei viskutis liejosi sklandžiai, ir kas svarbiausia - gera dovana – pergalė ir dar viena dovana - įmuštas įvartis tikrai buvo paderinti laiku ir vietoje. Dabar kreipiuosi į klubo valdžią: kažkaip tų taškų mes surenkame daugiau, kai ant brofkės sausa nebūna :). Gal velniop tą mineralinį? 

Sekmadienį laukia paskutinis turas lygoje, varžovai – Fakyrai. VPU stadionas, 18 val. Laukiami visi!