Aktas - LiCS 2-1

Kiek neįprastai, praktiškai per pačius sekmadienio pietus, rinkomės į Bukiškes, kur laukė rimtai nusiteikęs varžovas - Lics. Ir šį sezoną jau turime taisyklę - kuo sunkiau renkamės, tuo teigiamesnį rezultatą turime. Be to, aikštė šį kartą buvo gerokai prastesnės kokybės nei prieš savaitę - kietas pagrindas, dulkės, ko pasekoje kamuolį, atrodo paprastose situacijose, susitabdyti buvo kur kas sunkiau. Dalyviai: Labas - Gelmis, Ovkė, Tadas, Pajuodis - Aidelis, Mindaugėlis, Andžikas, Samas, Svaika - Virgis. Grįžome prie mėgstamos schemos 4-5-1. Ir vienintelis keitimas - Čipsas su sulūžusiu kojos pirštu. Ar iš tiesų lūžęs, niekas nežino, nes pas daktarus nebuvo, bet sakė, kad jau visą savaitę skauda, netgi miegant. O Apkės, kurio beje šiandien nei aiškstėj nei šalia jos nebuvo, pastatytą dežę alaus prie brofkės ant kalnelio saugojo Zykelis, Egis, Zenga ir Mindaugėlio tėvas. Kaip ir žadėjom varžovams prieš rungtynes, atakuoti stengėmės per kraštus. Pirmą pusę kėlinio aikštės nevaldė nei viena komanda, buvo daug kieto, bet ne grubaus futbolo. Gal todėl, kad dulkių viduryje buvo laaabai daug, abi komandos daugiau ėjo per kraštus. Tiek viena, tiek kita padarė po kelis pavojingus skersus, tačiau įvarčių pasiekti nepavyko. Labiausiai per pirmas 20 min. įsimintini momentai buvo sukurti prie Lics vartų, kai Aidelio skersą iš smailaus kampo, maždaug ~6-8 m. iki vartų bandė uždaryti Svaika, bet netiksliai. Pritrūko pusmetrio. Ir antras, kai po gynėjų klaidos (nepataikė į kamuolį – o tokių nepataikymų buvo dar ne vienas ir ne du tiek iš vienos tiek iš kitos komandos pusės, nu labai jau kalnuota aikštė) vienas prieš vartininką iššoko Samas, kurio smugiuotą kamuolį vartininkas koja sugebėjo nukreipti į kampinį. Bet atėjo 26 min, kai Aidelis praskriejo dešiniu kraštu klaidindamas vieną gynėją po kito (iš viso gal kokius 3) :), ir įšokęs į baudos aikštelę padarė stiprų, žemą ir tikslų skersą Virgiui, kuris techniškai vienu lietimu nukreipė kamuolį į apatinį vartų kampą. 1:0. Tada kiek apsiraminome, vidurį labiau kontoliavo varžovai, bet per likusį kėlinio laiką nieko ypatingo neįvyko. Po pertraukos aktyviau pradėjo Lics, labiau kontroliuodami aikštės vidurį, tačiau prie Labo vartų nieko ypatingo nesukurdami - patikimai žaidė mūsų gynėjai. Ir kaip tik tuomet, kai Lics’o veiduose atsirado pirmieji nuovargio ženklai, o mes pradėjome vis dažniau lankytis jų aikštės pusėje, įvyko tai, kas įvyksta kiekvienose šio sezono varžybose – prasileidome. Tadas nepataikė, norėdamas išnešti skersuotą į baudos aikštelę kamuolį, ir varžovas tuo iš karto pasinaudojo – susistabdė ir iš kokių 7m. ramiai pasiuntė kamuolį Labui tarp ausų – ištraukti be šansų. 72min. 1:1. Bet geniai snapų žemyn nenuleido ir jau po 6 min. persvara buvo atstatyta, tokiu pat būdu kaip ir pirmas įvartis. Aidelis skersuoja, o Virgis kažkokiu mistiniu būdu, būdamas tarp trijų gynėjų, sugeba nukreipti kamuolį į vartus. 2:1. Varžovai bandė šturmuoti, bet gynyba sužaidė patikimai, kaip ir visų rungtynių, išskyrus vieną momentą, metu. Likus kelioms minutėms iki pabaigos (juk žinote kaip paskutiniu metu mums sekasi sužaisti rungtynių pabaigą) karštasis varžovų Nr.28, kuris žadėjo pakasti, užkasti, palaidoti ir visaip kaip kitaip susidoroti su visais geniais ir dar su puse savo komandos :), gavo antrą geltoną ir buvo paprašytas palikti aikštelę, taip praktiškai padėdamas tašką varžybose. Pergalė svarbi dar ir tuo, kad lentelje pasivijome (kitą savaitgalį tikėkimės ir pralenksime) Lics ir Užupį, kuris šiandien neatsilaikė prieš vienvaldį lyderį Bekentą. Dėkui visiems, kurie nepatingėjo ir ežerus, paplūdimius ir pan. iškeitė į dulkėtąjį bukiškių stadioną. Ačiū Apkei už alų.