Vilkokšnis 2010!

Vilkokšnis, drįsčiau žiebtelt tokią mintį, Genių yra nekantriai laukiamas taip pat, kaip tokia šventė kaip Kalėdos, kuomet šiltame lizdelyje susirenka visa šeima. Būtent per šias „futboliškas“ Kalėdas į labai didelį, bet taip pat neįtikėtinai jaukų lizdelį suskrenda būriai Genių, kuriuos vienija Futbolo ir Gyvenimo Būdo Klubas AKTAS. 2010 - ųjų Vilkas ir Kokšnis mūsų klubui buvo ypatingi – turėjome neeilinę progą atšvęsti garbingą klubo gyvavimo dvidešimties metų jubiliejų. Nors klubas yra ganėtinai jaunas, labai norėčiau pasidžiaugti, jog jokie amžiaus cenzai jam nė motais – kur šokių aikštelėse juda ir kūdikiai, ir pensininkai.

Nors oficialioji iškilmių dalis visada prasideda šeštadieniais, jau penktadienio pavakare galima buvo stebėti iš kampo į kampą po visą Vilkokšnį migruojančius aktiečius ir jų draugus. Vieni skubėjo sau pasistatyti namučius, kiti darbavosi prie alaus ir giros statinių, treti mėgavosi Vilkokšnio ežero teikiamomis paslaugomis, ar gainiojo tinklinio ir futbolo kamuolius atitinkamai po smėlį ir po pievą. Susirinkusieji klubo gimtadienio išvakarėse nutarė padaryti „apkatkę“. Ėmė ir padarė. Saulelei mus palydint į tamsą, vaikai įnirtingai apgulė stalo futbolą, suaugusieji kibo į atlapus stalui su vaišėmis. Ir dainos buvo dainuojamos, ir kojomis buvo trypiama, ir anekdotai pasakojami – generalinė repeticija buvo tikrai pavykus. Vieni nuėjo miegoti, po to kiti nuėjo miegoti, treti kėlėsi, o ketvirti juos keitė ir ėjo miegoti, kol galų gale išaušo ilgai lauktas šeštadienio rytas. 

Ir pramogų variklis pradėjos suktis! Su kiekviena minute gausėjo Genių ir jų ištikimų bičiulių būrys ir teigiamos nuotaikos kiekis augo kaip ant mielių. Dienai beįsibėgėjant, statinės, sklidinos šalto alaus ir gaivios giros, ir visa kita amunicija organizuotai buvo pristatyta šalia futbolo aikštelės, kur ir įsikūrė dieninių linksmybių židinys. Oficialioji šventės dalis tradiciškai prasidėjo varžybomis su Vilkokšnio „Alvora“ komanda. Kadangi šiose varžybose svarbu ne rezultatas, o gera nuotaika ir sėkmingas šventės startas – manykime, jog sužaidėme taikiai.

Niekam ne paslaptis, jog sezono metu Akto ir Bekento derbis būna daugiau nei intriguojantis – šįkart Vilkokšnio stadione pavyko surengti tokį pat spektaklį. Įvarčiai krito greitai ir krito gausiai. Rezultatyvios ir intriguojančios šių komandų lygiosios virto smagiu reginiu aplink aikštelę besibūriuojantiems šventės dalyviams.

Nepamirškime pasidžiaugti, jog tradiciškai susidomėjimas futbolu buvo ne tik tarp nuolatos sportuojančių. Aikštėje išdrįso viena kitai į kaulus kibti moterų ir veteranų komandos, kurios savo kova pradžiugino futbolo gurmanus. Be to, pergalę šventė dailiosios lyties atstovės! Be abejonės, buvo smagu stebėti su stipriai per kraštus trykštančia energija nuo vartų iki vartų sviedinį gainiojančius vaikus – matyti, kad pamaina auga tinkama! O ir baudinių turnyras įvairiose kategorijose sulaukė didelio susidomėjimo. 
Taip aktyviai dieninė dalis ir praskriejo. Daugelis išbandė savo jėgas futbolo aikštelėje. Už keleto metrų vyko netgi krepšinio kova – ir tokia įnirtinga, jog „gipsiniui“ Majorui net nepavyko sužinoti rezultato. Kol Piktas tauškė į mikrofoną, Samas dirbo paparacu, kiti mėgavosi vaišėmis, dar kažkas buvo užsiėmęs stalo futbolu, dar kiti džiaugėsi gautais apdovanojimais (ypač džiūgavo moterys, kurios apdovanojimus gavo tiesiai iš seksualiųjų brolių rankų), pamažu uždarėme dienines procesijas ir pajudėjome ežero bei pavėsinės link, kur Genių laukė tikrai ne mažiau smagesnė vakarinė dalis.

Pasipleškenę Vilkokšnio ežere, šventės dalyviai pamažu būriavosi prie pavėsinės, kur jau prie šašlykų plušo būrys kepėjų. O kai alkanaujančių jau nebeliko, Geniai sutūpė pakalnėje stebėti tradicija tapusių gausybės estafečių, kurios džiugina ir vaiko, ir suaugusiojo akį. Žinoma estafečių kulminacija, kaip visada, virto vikrumo, žemės traukos, bei jos atsparumo rungtis – sukimasis aplink statinę, kuri priverčia visus laikytis už pilvų ne dėl neskanaus maisto, o dėl nepaliaujamo juoko. 

Po estafečių įvyko trumpa fotosesija ir apdovanojimų šou: 
  - Už gražiausią įvartį prizą gavo Vaidutis;
  - Geriausio vartininko prizas atiteko Leonardui;
  - Stilingiausios žaidėjos prizas – Daivai;
  - Geriausio puolėjo prizas – Matoniui jaunesniajam;
  - Silpniausio smūgio autorė buvo Indrė;
  - Geriausiu teisėju tapo Kęstutis;
  - Už jaunatvišą požiūrį į futbolą dovaną gavo Zykus vyresnysis;
  - Geriausias šokėjas buvo Zykus jaunesnysis;
Dar buvo apdovanoti klubo kepėjai-virėjai, psichologas, internetinio puslapio prižiūrėtojas ir buhalteris.
Neliko be dovanų ir klubas - svečiai iš Bekento komandos, įteikė tikrai gražias dovanas - marškinėlius su Bekento ir Akto klubų logotipais.

Na ir tada atėjo ilgai laukta muzikinė dalis, kurią pradėjo klubo prezidento - Egio mama, kuri visus sužavėjo savo pavydėtina vidine energija ir labai jaunatviškai užtraukė dainą, skirtą futbolo kamuolio gainiotojams. Taip pat labai maloniai nustebino itin nuotaikingas Tadyčio vedamas „Čiobrelių kvartetas“, kurie tarsi įjungė aukštesnę vakarėlio nuotaikos pavarą.

Po šių „superinių“ pasirodymų atėjo laikas Genius pradžiuginti ilgai lauktiems scenos profesionalams – Biplanams. Tiesa, labai įdomu, jog pirmąjį gabalą scenoje su Biplanais, vietoj jų lyderio Makso, trenkė Gytulio sūnus, kuomet galėjome stebėtis šio paauglio pirštų, tipenančių po gitaros grifą, miklumu.

Taip besilinksminant, akimirksniu atėjo ir vakaro kulminacija. Geniai trypė kojomis kaip pasiutę, dainavo kartu su muzikantais, o vakarėlis įgavo pašėlusį tempą. Po koncerto svečiai iš muzikos pasaulio dovanojo savo įrašus, dalino autografus atsiradusiam nemenkam grupės gerbėjų būriui. Manau, bendras Biplanų ir Aktiečių bei jų bičiulių pomėgis - futbolas – suteikė papildomą nepakartojamą atmosferą koncerto metu ir po jo.

Na, o šventę vainikavo gausūs fejerverkai bei įspūdingo torto skanavimas. Šokiai pokiai jokiu būdu tuo nesibaigė, o ištvermingiausieji netgi sulaukė pirmųjų saulės spindulių. 

Sekmadienio rytą itin džiugino kopūstienė, po kurios nedaug kas teskubėjo namo. Po truputį pakavomės, po truputį tuštinome, kas liko geriamo ir valgomo. Didžioji Genių dalis persikėlė į paplūdimį, kur gerą nuotaiką lydėjo pokštai, maudynės, kortos, sportas ir kita veikla.

Prisimenant šį savaitgalį, atminty iškyla tik šilti ir smagūs vaizdeliai, kuriuos galite pažiūrėti puslapio galerijoje. Nepaprastai smagu, jog kiekvienas Vilkokšnis tampa vis sodresnis, kur susipažįsta žmonės, matantys vieni kitus pirmą kartą, kur iš naujo vienas kitą atranda nuolat futbolo aištėse ar šalia jų susitinkantys bičiuliai. Didelė padėka svečiams ir rėmėjams, be kurių šios šventės nebūtų, analogiškai didelis ačiū šventės organizatoriams, kurie savo bičiuliams kasmet suruošia tokią ištaigingą puotą.

Ir atverskime kalendorius atbuline data -
iki Vilkokšnio liko ...... 361 diena……

Įspūdžiais pasidalino Zykelis ir Apkė