Vilkokšnis 2009

Tradiciškai liepos pabaigoje FGBK Akto geniai ir jų ištikimieji bičiuliai sugūžėjome į Vilkokšnį. Pirmasis desantas atbildėjo jau penktadienį, likusioji didžioji dalis po truputį rinkosi šeštadienį iki pietų. Nors pagal preliminarius skaičiavimus susirinko beveik mažiau negu pusė besiregistravusių – šventė nuo to nė kiek nesuprastėjo.

Taigi apie viską nuo pradžių. Dar neprivažiavęs Trakų jau per telekomunikacines priemones buvau išvadintas „pupuliuku“, tad jau pakeliui gavau progą pajusti FBGK „Akto“ komandos vienybę bei dvasią. Penktadienio vakaro pradžia buvo paskirta teritorijos patikrinimui, kur galima statyti „bunkerius“ – vieni bazavosi arčiau ežero kranto, kiti arčiau gyvenamosios zonos. Po truputį vakaras bėgėjosi, o kai jau įsisiubavo tai įsisiubavo iki pat saulelės pasitikimo. Ciculia pasirūpino, kad jau penktadienį būtų galima pasinaudoti stebuklingais kraneliais ir pasilepinti šaltu alum bei gardžia gira. Labai pavyzdingai jau į pirmąją šventės dalį susirinko Aidelio delgacija. Turbūt ne vienam per vakarą teko proga išgirsti linksmųjų Aidelio Tėvuko istorijų, bei šmaikščių patarimų jaunimui. O kai Tėvukas nepaliko sūnui jokių vilčių rankų lenkimo varžybose, prieš tai dar leisdamas pasirinkti patogesnę poziciją – tai būtų galima pavadinti vienu iš pirmojo vakaro vinių! Viliuosi, jog šią linksmą bei nenuspėjamą kovą išvysiu prie Vilkokšnio ežero ir kitais metais – Aideli pasitreniruok :)

Nesu tikras, bet turiu įtarimą, jog ši kova buvo užfiksuota, pagirtinai tą vakaro dirbusio ir vieno iš pagrindinių paparacų – G-7 atstovo Labo. Tikiuosi žadėta peržiūra bus padaryta, nes manau, jog Labas pagavo ne vieną taiklų šūvį, juolab kai atsipalaidavę svečiai, kartais net neturėjo galimybės suprasti, jog jie yra filmuojami iš pasalų. Vyrai ir moterys mėgavosi šiltu vakaru prie stalo gamtoje, vaikai suspėjo pažaisti netgi kompiuterinius žaidimus. Dažnas tokių Akto vakarėlių siela, Zengelė, buvo gana anksti užmigdytas, Samulis taipogi buvo ganėtinai ramus – buvo labai susirūpinęs organizaciniais dalykais, be to, jam dar teko sugrįžti į sostinę ir reikėjo susikaupti šokiams ant stalo, kuriuos pravedė pagrindinį šeštadienio vakarą superiniu tempu. Nebuvo penktadienį ir Gytulio šokių, galbūt dėl to, kad dar neskambėjo muzika – bet juk geram šokėjui tai ne kliūtis Visgi šis šokėjėlis šeštadienį atsipirko su kaupu, pašokdindamas kone kiekvieną merginą ir ne tik :) Dar būtų verta paminėti neįtikėtiną Mindaugo Šniokos dainingumą, nuo kurio suokiamų Lietuvių liaudės dainų lingavo visas stalas. Vedimas buvo užtikrintas, neatsiliko ir „backvocalai“ – spėju, kad nertoliese esantys Karaliūnai turėjo girdėti :) „Nieks kits či nekalts – mergužėle Tu pati“. Paskutiniai išsiskirstė saldaus miego ZP ir Aidelio sesuo su Marčium – dižiuoju Aidelio draugu, pagarsėjusiu viena iš sunkmečio metu populiariausių frazių Lietuvoje – ją paliekų Jūsų vaizduotei.... Taip vakaras neįtikėtinu greičiu ir praskriejo.

Šeštadienio rytas buvo sunkokas ZP4, kurie jau nuo ankstaus ryto ieškojo sriubytės bei sumuštinukų su kavute. Fiesta, drįsčiau teigti, jog prasidėjo poilsio bazėje pasirodžius Akto talismano – Pikto busui, iš kurio pasipylė visa likusi G-septyneto dalis. Aišku, geltonai mėlynajį busą anksčiau buvo galima išgirsti, negu pamatyti :)... Muzika ir Genių pagausėjimas suteikė šiam festivaliui šventiškos atmosferos. Dar keletas organizaciniu dalykėlių ir šventė lygiai antrą valandą buvo oficiliai atidaryta. Alus, gira, futbolas bei visas būrys puikiai leidžiančių laiką Akto bičiulių – taip galima būtų apibūdinti popietinę varžybinę dienos dalį ... čia manau išsamiau galėtų aprašyti Labas ar Piktas – komentatorius. Žinau tiek, jog futbolo aikštėje jėgas galėjo išmėgitni visi norintys aktyvaus poilsio, atskiras komandas tradiciškai buvo sudarę Akto moterys ir vaikai. Už vartų ne mažesnio populiarumo sulaukė stalo futbolas. Tradiciškai visi buvo pavaišinti karštais kibinais. Dieninė dalis prabėgo su vėjeliu ir visi po truputį pradėjo rinktis prie pagrindinės pavėsinės. Vienu metu jau grasinosi lietus, kuris privertė atidėti estafečių startą, bet debesys greit išsiskalidė tik nuleidę keletą džiuginančių bei gaivinančių lašų.

Negaliu nepaminėti uoliųjų virėjų: Samo, Brolio O bei Šalnelės bei gražiųjų jų pagalbininkių. Jų dėka vakarinę šventės dalį pasitikome sotūs ir su šypsena veiduose. Kaip visada estafečių vadėjos Jūratė ir Nijolytė padirbėjo iš peties ir vaikai bei suaugę turėjo galimybę pasidžiaugti puikiai organizuotomis estafetėmis. Dviejų komandų varžyos sutraukė visą minia Akto bičiulių, kurie juokavo, šnekučiavosi, ragavo, palaikė, plojo, skandavo bei džiaugėsi puikia draugija. Kaip ir dera, varžytuvės baigėsi lygiosimis, ir visi šventės dalyviai ir ne tik buvo apdovanoti įvairiais prizais. Finalinė rungtis (sukimąsis aplink „bačką“) kaip visada sukėlė ištisą juoko laviną, ypatingai džiugina aktyvus dalyvavimas! Truputį gaila, jog neišvydome tradiciškai šios rungties kulminacija tampančio Samulio pasirodymo – niekas kitas nesugeba taip pamesti koordinaciją, kaip jis :) Po estafečių vieni skubėjo pasimėgauti pirties malonumais, kiti paprasčiausiai pamirkti šiltajame Vilkokšnio ežere. Jau vakarėjant visi vėl susirinko po pagrindiniu stogu ir prasidėjo vakarinės linksmybės.

Šioje vietoje atskirai padėkoti norėčiau Broliui G ir jo „chebrai“ už kiekvienais metais pravedamą diskoteką. Spėju, jog taip susikaupus plušantį Gelmi galima pamatyti tik Akto šventėje prie didžėjaus pulto bei futbolo aikštėje varžybų metu :) Šokiai savo ruožtu buvo itin pašėlę - tikiuosi spėjoti visi su visais prisišokti iki soties. Čia jau savo amplua pasirodė ir Gytulis :). Įspūdingas Samo šokis ant stalo įkvėpė ne vieną patrypti ne ant žemės – juk būtent tokie šokiai suteikia didžiusią malonumą. Kas norėjo pasidaryti pertrauką tarp šokių – galėjo stebėti nuotraukas iš Akto gyvenimo, arba vaišintis tauriaisiais bei gaiviaisais gėrimais. Vidurnaktį??:) pakėlėme akis į dangų, kurį nušvietė smagūs fejerverkai. Keletą minučių pažiopsoję ir gausiais plojimais palydėję šviesas danguje grįžome prie šokių aikštelės ir stalų ir taip nutrypėme iki pat ryto. Kiek girdėjau Egis ir Pajuodis taip ir nenuėjo miegoti, pastarąjį atsikėlęs apie dvyliktą radau „smigusį“ beveik po Aidelio tėvuko kemperiu

Rytas, kaip ir privalo, buvo sunkus daugeliui. Pavargę bei išsekę nuo linksmybių Geniai bei jų bičiuliai po truputį rinkosi daiktus ir su nostalgija veiduose, kad šventė baigėsi, judėjo namų link. Viską susumavus, norėčiau pabrėžti, jog šventė yra tikrai pavyksusi, tikiuosi taip jaučiuosi ne tik aš! Noriu padėkoti gausiam Genių bičiulių bei rėmėjų būriui, kad jau ne pirmi metai taip susirenka į šią šventę ir visi kartu pasilinksminame iš širdies. Ačiū Jums, kad turime galimybę egzistuoti kaip padorus futbolo bei gyvenimo būdo klubas – ačiū Aktui, kad visi galime kartą per metus susirinkti ir visi kartu pasidžiaugti vasaros malonumais nuostabioje kompanijoje. Dovanokite, jei ko nepaminėjau, tikriausiai dėl to, kad mažiau pabendravau – tikiuosi tai iš taisyti kitais metais! Iki malonaus! Pagarbiai, ZP9 padalinio vadovas Zykelis