Brolis G išbrido sausas (Aktas – Viesulas 2:0)

Gamta šį sekmadienį buvo lygiai tokia pat nenuspėjama kaip ir visą vasarą. Tiesa, džiugu, jog į kraštutinumus, ką ji pamėgo pastaruoju metu, nebuvo linkusi. Taigi nei lyjant, nei plazdant debesims, nei šviečiant saulei taisėjo švilpukas paskelbė Genių dvikovos pradžią su pirmojo rato netikėtais skriaudikais – Viesulu, pagal planą matyt turėjusiu tapti didžiausia šio vakaro gamtos stichija Genių atžvilgiu. Laimei šįkart Viesulas buvo bedantis. 

 Rungtynes pradėjome taip: vartuose - trečias slaptas ginklas Gelmis, centrą cementavo lengvieji Dainiukas ir Tadytis, dešinėje tvarkėsi kapitonas brolis O, kairėje plušėjo Mindaugėlis, aikštės vidury grojo Andžejka, Petras ir Mikulskis, kraštais kėlė vėją Vaidutis ir Virgis, smaigaly progų ieškojo „porungtyninės“ puotos kaltininkas - Samas. Už aikštės ribų gainiodami sviedinį savo progos laukė Apkė, Pajuodis, Ramas Kinta, Romas, Andrius Krisiūnas, Šnioka ir nubaustieji vėlavusieji dėl visai nesuprantamos priežąsties (Lietuva - Kanada) Cica ir Aidelis. „Brofkėje“ bruzdėjo Zenga, Nerka, Zykelis, Čipsas, Aidelio ir Andžejkos šaimynos, žavioji Toma ir Burzdikėlis su antrąja puse.

Vos prasidėjus rungtynėms sugniaužėme iniciatyvą savo rankose ir jau penktąją minutę kėlėme rankas į viršų. Po tikslaus Samo perdavimo jokių šansų varžovų vartininkui nepaliko Vaidutis, Viesulo vartų sargą nuginklaves savo smagiaja kairiaja koja. Po tokios linksmos pradžios laukėme audringo tęsinio, bet pirmasis kėlinys rimo, rimo ir nurimo – varžybos tapo netgi nuobodokos. Gelmis darbo beveik neturėjo, o jei ir rasdavo galimybę pasidžiaugti kamuoliu – tokie įvykiai dažniausiai sukeldavo ovacijas ir pagyvėjimą aistruolių gretose. Vienas iš įdomesnių pirmojo kėlinio įvykių buvo suspindusi dviguba dangaus girlianda – vaivorykštė, nuostabiai papuošusi stadiono skliautą...

Antrąjį kėlinį pasitikome būdami priekyje minimalia persvara, tad norėjosi kuo skubiau padvigubinti rezultatą, kad varžybos taptų smagesnės. Bet vėlgi įsivėlėme į kontaktinę kovą, prie ko prisidėjo gan klampi aikštė. Antroji rungtynių pusė analogiškai kaip ir pirmoji tapo ne itin įdomi, o nuo situacijos perkvalifikavimo į nervų karą išgelbėjo kur buvęs, kur nebuvęs sumaištimi baudos aikštelėje pasinaudojęs Samas, kuris maždaug iš vienuolikos metrų atstumo sudraskė Viesulo vartų tinklą – 2:0! Toks runtynių posūkis itin pradžiugino Genius, lūkuriuojančius ant „brofkės“, ne tik dėl to, kad žengėme tvirtą žingsnį trijų taškų link, bet ir dėl to, jog įvarčio autorius nedelsiant buvo išimtas iš aikštės, nes turėjo priedermę suruošti stalą puotai ir taip „palyginti“ savo praėjusį gimtadienį. O stalas išaugo tikrai nekuklus! Aikštėje vis dar vyko klampi kova. Galima dar būtų paminėti keletą įsimintinesnių Vaidučio smūgių, puikios progos neišnaudojo Tadytis, o labiausiai pralinksmino broliai O ir G, vos futbolininkų terminologija kalbant „nenupjovę“ vienas kito.

Pelnyta pergalė 2:0! Revanšas, nors ir ne toks saldus, kokio galbūt tikėjomės. Ir kėlėmės į trečiąjį kėlinį, į kurį atvyko tiesiai iš Alytaus ir Gytulis su dviem savo perlais – matyt užuodęs skanėstų skleidžiamą aitrų aromatą. Lietus išgynė mus po medeliu, kur įsikūrėmė itin jaukiai ir linksmai pažymėjome Kęstučio Samajausko gimtadienį ir dar kartą pasidžiaugėme iškovota pergale! Vakarėlio metu iš lūpų į lūpas sklandė mintis, jog pats laikas pareikšti pastabą klubo prezidentui dėl lankomumo (tikiuosi čia tas keistas reiškinys Lietuvoje nr.1, kuris dabar transliuojamas iš Turkijos, nieko dėtas, nes būtų tikrai nesuprantama!). Dar norėčiau atkreipti vartininkų dėmesį, jog reikėtų neužmigti ant laurų, nes Gelmiui patiko jam skirtos pareigos ir jis išbrido sausas!

Mintimis pasidalino Zykelis