Juodkrantės taurė eilinį kartą Akto rankose!

Žiemą gerai - žiemą būna Kalėdos....
O rugsėjo pradžioje GBFK „Aktas“ turi rudeninę Kalėdų versiją – Česlovo Stonio vardo futbolo turnyrą Juodkrantėje. Taigi ir šiemet, kas su šeimomis, kas viengungiškai, skridom į Juodkrantę. Reikia paminėti, kad šiemet kelionėje nebuvo mūsų klubo talismano - Sauliuko spalvotojo ir gerą garsą grojančio busiuko. Na bet ką jau čia, liūdniau nuo to tikrai nebuvo. Nuo penktadienio pietų jau pradėjom kurtis „Ažuolyne“ ir „Prie ąžuolo“. Owkė su šeimyna buvo pirmieji. Gelmis, Tadytis, Zenga ir Marius Č. su Šarune G. neatsilikinėjo nuo grafiko, o Gytulio ekipažas deja taip ir nepasivijo greito kaip vėjas das Auto :)
Laiko turėjom, tad ir Nidą aplankėm, ir pagrybavom mintyse, ir šiaip su vokiečiais pabendravom. O į vakarą suskrido pulkas genių, kad jau skaičiuot sunkiai sekėsi. Bandėm koncentruotis „Ąžuolyno“ kabakėlyje. Vienintelė virėja lėtai gamino vakarienę, lėtai, labai lėtai.... Tačiau liejosi muzika. Pirmą kartą mums leido groti garsiai, labai garsiai. Sel‘o gabalas apie vėją skrendantį danguje įsirėžė visiems:) Ar ne taip? Skridom ir mes su vėju.
Su sąlyga, kad baro įkainiai buvo žiauriai dideli ir jo naktinis darbo laikas tikrai netenkino mūsų vartotojiškų poreikių, persikėlėm į viengungiškus apartamentus. Kažkas aišku buvo persikėlęs ir į šeimyninius:), tik mūsų apie tai neinformavo:)
Gelmutis po nosim bambėjo „tysiačia izvynenyj“, Dainiukas derino didžėjiškas natas prie teliko, Gytulis su žaviom savo damom bandė Zengelei parodyti „Šok be žvaigždės“ laidą, kuri taip ir nepasieks TV ekranų, Tadytis kažkodėl „pardavinėjo žemes“, Aidelis tiesiog rūkė ir nekomentavo aplinkos... Buvom sutikę ir Samą su Egiu, kurie bijodami grįžti namo gvildeno egzistencines temas sėdėdami prie savųjų apartamentų slenksčio....
Kas gali būti geriau pabusti šeštadienį ryte, Juodkrantėje, viengungiškuose apartamentuose? Aplink buvo girdėti rimtos paraiškos į „Knark su klasioku“ konkurso nugalėtojus:) 
Samas pas save kepė kiaušinienę.... daug daug kiaušinienės, labai daug. Kažkodėl aš jos taip ir neparagavau. Bet girdėjau laikinus Juodkrantės gyventojus kalbant, kad buvo skanu:)
Vienuoliktą startuojam su turnyru. Juk čia ir atvažiavom pagainiot kamuoliuką. Sveikinimai organizatoriui p. Česlovui, centrinis stadionas jau tapo lygus, išvaduotas nuo šernų ir su šviežia žalia žolyte. Tik žaisti šiemet jame dar neleido. Iš Klaipėdos nusileidžia ir vietiniai Sobutėlio bei Prūselio šeimyniniai desantai.
Iš planuotų 6 komandų liko tik 4. Turnyro formatas 7 prieš 7, du kėlinukai po 15 min. Savo sudėty turim 15 berniukų norinčių ir galinčių pamiklint kojytes. Pirmosios varžybos su PAR (Pakrančių apsaugos rinktine). Prasileidę labai greitą įvartuką, ilgai negaištame – Aidelis iš 9m lygina, Samas ištempia – 2:1.
Laikas belaukiant antrųjų varžybų tiesiog neprailgsta – Samo paruoštas mini “maistbariukas” suteikia mums didesnės nuotaikos ir geresnės motyvacijos. Aišku priešininkai su pavydu žiūri kaip mes skaniai sėdim, bet ir piktdžiugiškai trokšta, kad tas “maistbariukas” netuštėtų:)
Antrosios rungtynės su “Mediko” komanda. Gaunam 0-1, 0-2, švelninam 1-2, lyginam 2-2, vėl gaunam 2-3, vėl lyginam 3-3, ir darkart gaunam 3-4 ir galų gale lyginam 4-4. Taip ir baigiam. Samas su Dainiuku muša po du.
Trečias varžybas su vietos “Juodkrantės” pradedam rimtai – du Aidelio, vienas Gelmio leidžia ramiai bėgiot. Varžovai atsako dviem, Egis įsega ketvirtą. Intrigai palaikyti gaunam trečią į savus vartus. Na bet, visi turi pripažinti, kad esam geresni, o gal geriausi? Laimim 4-3. Ir tada, kaip pasakytų vienas pasakų herojus – “Tarnai, svaigalų!!!!!!” Atsiprašau, Juodkrantės taurę pamiršau. Tai va, jau n‘tąjį sykį ant šios taurės atsiras įrašas su „Akto“ pavadinimu. Eilinį kartą ji mūsų rankose, eilinį sykį keliam ją į viršų ir.... tiesą pasakius eilinį kartą ją ir vėl sulaužom:) Bet ji pati sulūžo.... Čipsas liūdnom akim grąžina taurę – Česlovas nebe toks piktas kaip pernai:) Teks Česlovui ieškot geresnių klijų. 
Didelių ceremonijų stadione nebedarom ir viską nukeliam į banketinę salę.
Prieš oficialią apdovanojimų ceremoniją standartiškai pašokam iki jūros - tradiciškai pozuojam paparaciams maudydamiesi jūroje.
Po „Žinių“ laidos paprastai seka kriminalinės naujienos, sporto naujienos ir orų prognozės, bet šį kartą „Naglis Šulija“ pakoregavo transliaciją. Norisi tik pasidžiaugti lietuviškų orų sugebėjimais. Kokį nuostabų orą mums ištaisė gamta šiam savaitgaliui! Penktadienio diena buvo debesuota su pragiedruliais, pusė nakties lijo. Šeštadienį iš ryto dangus dar bandė blausytis, tačiau bemušant pergalingus įvarčius aikštelėj saulė išspardė ir visus visus debesis danguje. Rudeniška šiluma, saulės spinduliai, nebanguojančios jūros ošimas leido mėgautis vaiskiomis pergalingomis akimirkomis.
Neilgai trukus jau randam save banketinėje aktų salėje kur organizatoriai kabina medalius, sveikina nugalėtojus bei dalyvius. Valgom skanią rūkytą žuvį, geriam midų alų, varva per barzdą.....
Žinias tęsiam su transliacija apie krepšinio pusfinalio varžybas iš Turkijos. Žaidžia Lietuva-JAV. Stebuklai būna per Kalėdas:) Pralaimim, ašarų niekas dėl to nelieja. Liejasi tik alus ir skani arielkėla. „Ąžuolyno“ kabakas eilinį sykį labai labai lėtai gamina vakarienę, na labai lėtai. O užsisakėm vakarienes net per pietus.... Kai kas tos vakarienės taip ir negavo:) Visi neįpareigojančiai leidžia savo laisvalaikius... Kas vietoj, kas prie naktinės jūros, kas dar kažkur.
Girdėjau vietinius kalbant, kad Samas vėl kepė kiaušinienę.....
Žinių laidą pratęsia „Jaunius Matonis“ su kriminalinėm naujienom... Reikėtų nepriklausomo eksperto, kuris galėtų viską nušviesti viską labiau objektyviai. Jei taip sausai– M.V.Z. paprašė pas B.S. paleisti per daug litų kainuojančią stereo garso sistemą himnu tapusį Sel kurinį. Muzika tylėjo. G.S. paprašė pas B.S. irgi pagroti tą kūrinį-muzika tylėjo. Ne be G.S. pagalbos nuvirsta baro kėdė, B.S. puola raminti G.S. Į derybinį procesą įsisuka A.P. ir M.V.Z. Tuomet į visą procesą sėkmingai įsilieja dar viena kėdė, dar keletas piliečių, keletas porų rankų, nemažai triukšmo, ausis mielai kutena kaimyninės šalies nenormatyvinis leksikonas:) jie skamba kaip tas vėjas danguje...... lia lia lia liaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa............... Stereo grotuvas išdidžiai tylėjo.....
Vieni suprato, kad jau laikas namo, kitus gi reikėjo truputį palydėti. Skirstėmės sapnuoti nekošmariškų sapnų.
Sekmadienis buvo nelengvas... Oi nelengvas. Ačiū „Fakyrams“ iš vienos pusės. Iš kitos pusės – Juodkrantės formatas yra toks, koks yra. Net Samo kiaušinienės normaliai negalėjom pavalgyt ir turėjom spaust pedalą iki dugno, kad spėtume į varžybas į Nemenčinę. O ten, pasirodo, visų džiaugsmui nebuvo mūsų ilgojo aktietiško atsarginių suolo, o dar Labas Kalėdų dovanomis „Fakyrus“ apipylė... :) Ai.... Numojom ranka į šį netyčiuką pralaimėjimą. 
O po 2 valandų jau buvom švieži ir švarūs po pirtelės ir jau maudėmės Lietuvos krepšininkų bronziniuose šlovės spinduliuose.
Tai ką mielieji, iki sekančio susitikimo Juodkrantėje!!!!!!!

Gelmutis