Aktas - Ozas 2:0

Senokai bežaidėm Bukiškyje, senokai. Senas mielas Bukiškių stadionas. Sugrįžom čia po klajonių Nemenčinės, Grigiškių, Ukmergės ir Žalgirio "polianų". Sugrįžome tam, kad laimėtume. Susitinkam su oranžiniu "Ozu". Jie sėdi antroj lentelės vietoje, bando pasivyti Bekentą... Mes gi, sprendžiame visai kitokias užduotis, kovoje dėl medalių kol kas mes nedalyvaujame. Lentelėje tokia mėsmalė, kad atsipalaidavęs gali likti ir šeštas. Užupis nė per žingsnį mūsų nepaleidžia, o ir Fakyrai čia pat... Gerai kad taurės finalą vis dar tebeturime ir tai, ko gero, ir yra pagrindinė mūsų kryptis.  
Startuojam taip – Labas - Nerka, Dainiukas, Mindaugėlis, Tadytis - Petras, Andžikas, Vaidutis, Mantas, Juozas – Samas. Apšilinėti lieka Šnioka, Romas, Ovkė, Andriukas, Virgis, Gytulis, Ignas.
"Brofkinių ir trenerių štabą" sudarė Egis, Čipsas, Mindoza, Kinta, Zenga, Gelmis, Piktas, Burzdikėlis, Mindaugėlio tata, Šniokos mergaitė, Gytulio atžalos.
Pirmas 15 minučių nei mes, nei varžovai nieko svarbaus nesukuriam, tiesiog vyksta žvalgyba. Po to įsivyrauja gana lygi, kieta kova (teisėjas šiandien leido abiems komandoms kovoti), tarpais perauganti į diskusijas, momentais girdėjosi priekaištai teisėjui iš abiejų stovyklų. Kartais pelnytų, kartais nelabai, bet iš esmės teisėjas varžybas suvaldė. Klaidų buvo, bet be jų neapsieina nei vienos varžybos. Pirmojo įvarčio reikėjo palaukti bene pusvalandį. Praktiškai pirma mūsų pavojinga ataka (varžovai iki to laiko irgi teturėjo vieną pavojingą momentą) baigėsi taikliu smūgiu. O buvo taip: Juozas su Vaidučiu kairiame krašte sužaidžia sienelę, po to patraukia pirmyn ir savo firmine kaire pasiunčia kamuolį gynėjams už galvų į baudos aikštelę, kur "brofkinių" paragintas Samas žaidžia iki galo, išeina vienas prieš vieną ir įridena kamuoliuką į tinklą. 1:0 ir juhu!!! Deja, bet daugiau kažko svarbaus pirmame kėlinyje mes taip ir nesukuriam. Varžovai keletą kartų pabandė grasinti mūsų vartams (ypač tai jautėsi per 5 paskutines pirmo kėlinio minutes), bet rezultatas liko nepakitęs.
Antrame kėlinyje padarome keletą keitimų ir visgi iniciatyvą atiduodam "Ozui". Nesilaikė kamuolys pas mus nors tu ką. Tai perdavimas netikslus, tai dar kas nors, bet akivaizdžiai buvome pametę žaidimą. Bet, laimei, ginamės be priekaištų ir varžovai nieko protingo nenuveikia. Po vienos iš jų atakos kovodamas baudos aikštelėje su varžovu Mantas griūna, griūna ir varžovas, epizodas sudėtingas, Ozas prašo skirti pendelį, mes žaidžiam toliau ir aistros bent trumpam nurimsta. Tai buvo vienintėlis rimtesnis rungtynių epizodas, kurį teisėjas galėjo traktuoti ir taip, ir taip. Ir bet kuriuo atveju liktų kaltas, nes kiekviena pusė turėjo savo versiją šiuo klausimu. O toliau, bene sekančioje atakoje, tas pats Ozo žaidėjas mūsų aikštės pusės viduryje prašo baudos, deja teisėjas nereaguoja ir išgirsta savo adresu p*daras (kiti tvirtina, kad ten tebuvo gražus lietuviškas paukštis gaidys). Rodoma pelnyta raudona kortelė ir tai ko gero tampa esminiu rungtynių epizodu. Nes nuo tada perimame iniciatyvą į savo rankas. "Trenerių" štabas jau pradeda mastyt kaip gi čia pabandyti užaštrinti žaidimą ir padvigubint rezultatą. "Brofkiniai" kužda Egiui į ausį, kad reikia Samą gal pakeist, duot kam kitam pabėgioti. Bet tas atšauna - Samas maladiec, senas vilkas, jis pavaikščios, bet savo sulauks. Ir ką jūs galvojat? Ilgai laukti neteko. Darom "kontrą", Andžikas juvelyriškai laiku perduoda kamuoliuką Samui ir jis atsiduria vienas prieš vieną, vėl išmaudo vartininką ir padeda kamuolį ten kur reikia. 2-0 rezultatas jau leidžia atsikvėpti ir apsiramint. Padarome keitimų, tvirtai laikome žaidimo vadeles savo rankose, varžovai jau nuleidę rankas, o mes sukūriame dar keletą neblogų progų. Juozas galėjo mušti trečią, bet nepataiko į vartus, o ir Virgis turėjo momentą vienas prieš vieną, bet jis matyt dar nėra toks "senas vilkas" kaip Samas ir rezultatas nepasikeičia. 
Taip ir pabaigiam - linksmas rezultatas, puiki nuotaika. Įdomūs rezultatai atskrieja ir iš kitų stadionų. Lentelėje tapo dar didesnė mėsmalė, tačiau nuo mūsų vistiek šiai dienai niekas nepriklauso. Mes tegalime pabandyti dar kartą trinktelti durimis ir įnešti šiokios tokios intrigos į lentelę – jau ateinantį šeštadienį 12 valandą Bukiškyje galime pabandyti laimėti „tikrąjį“ Vilniaus derbį prieš Bekento komandą. Lengva nebus, iš kitos gi pusės, kada mums buvo lengva? 

Mintimis pasidalino Gelmis ir kažkiek Labas dar „pribliuzino“ :)