9-10 Turai: Saldi pergalė prieš Širvėną ir ... Navigatoriai, atiduokit bent tašką!

Po ilgesnės pertraukos vėl turėjome bene geriausią sudėtį, kokią mes galime turėti. Praktiškai iki mūsų „dream teamo“ tetrūko kelių žmonių. Sudėtis: Piktas, Cica, Mindaugėlis, Tadytis, Dainius, Samas, Mindė, Apkė, Gelmis, Koichi, Neerka, Petras, Romas, Virgis, Dirma. Dar buvo Labas, Egis, Čipsas, Zenga, Aidelis, Ovkė, Zykelis ir Ramas. O dar pridedame žavių mergaičių desantą tribūnose ir gauname įvertinimą - stipru!
Pirmose varžybose susitikome su Širvėnos komanda. Varžovai – kietas riešutas, savo sudėtyje turintys futbolo visuomenei gerai žinomų vardų, todėl jų užimama vieta lentelės apačioje kažkiek stebina. Lengvos kovos nesitikėjome ir nuo pirmos minutės užvirė mūšis. Ir tas mūšis vyko iki pat finalinio švilpuko. Lygių varžovų dvikovoje, kur pavojingų momentų apsčiai turėjome tiek mes, tiek varžovai, kur 5 minutes teko gintis mažumoje, kur momentais perimdavome iniciatyvą, o momentais buvome prispausti prie savų vartų, kur panaudojome visus žaidėjus tądien apsivilkusius aprangą – šioje dvikovoje nugalėjome mes! Ir ne bet kaip, o gan dideliu įvarčių skirtumu 4:0. Mušėme gražius įvarčius (Mindė, Romas, Virgis ir Dainiukas), gynyba su Piktu priešakyje sužaidė puikiai ir to pasekoje, pasiekėme solidžią pergalę prieš varžovą, kuris tikrai nėra silpnesnis už komandas žingsniuojančias lentelės viršuje.
Super pakilios nuotaikos laukėme kovos su Navigatoriais. Kaip kažkas pasakė: 7x7 tai - jų futbolas. Ir iš tiesų, kai pasižiūri į varžovus, pamatai, kad jie jauni, mobilūs gerai jaučia vienas kitą ir labai tinkami tokiam futbolui. Bet užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad mes žiūrėjomės geriau tose rungtynėse. Navigatoriai, kaip ir atidavė mums iniciatyvą, žaidė antru numeriu ir laukė mūsų klaidų. Pradžia mums nieko blogo nežadėjo, po Mindės smūgio vedėme 1:0, po to kažkas pataikė į skersinį, padėtį kontroliavome ir iki pilnos ramybės trūko antro įvarčio. Burzdikėlis pasakė viskas čia aišku, varau namo, turbūt prikarksėjo ir po kampinio varžovai lygina. Gauname tokį įvartį, kokio gauti neturime teisės. Varžovas muša visiškai laisvas, nors per kelis metrus nuo jo stovėjo du mūsiškiai... Viską pradedame iš naujo, žaidimas apsilygina, pavojingų momentų turime tiek mes tiek varžovai, keliuose epizoduose gerai sužaidžia abiejų komandų vartininkai ir po to netgi atsiranda kažkiek atsargumo tiek mūsų, tiek Navigatorių veiksmuose. Ir tada atsitinka bene slogiausias epizodas šios dienos varžybose. Nepasidaliname žmonių ir gauname įvartį, bet ne apie tai aš, tokių įvarčių mes gavę esame ne vieną. Užstrigo man elgesys mūsų po praleisto įvarčio, kai vietoj to, kad greičiau pamiršę tą epizodą pabandytume išlyginti, mes kelias minutes bandėme išsiaiškinti kas kaltas tame epizode, po to dar sprendėme kuris gražesnis ir pas ką ilgesnis. Ir tik tada, teisėjui paraginus, pradėjome nuo vidurio aikštės. Per likusias tris-keturias minutes turėjome dvi geras progas, tačiau tiek Minės, tiek Petro smūgius ištraukė vartininkas ir nieko nepešę patraukėme į rūbinę.
O ten dar kartą pasitikrinome ar tikrai visi esame tokie šaunūs, kaip galime pasirodyti kitiems iš šalies, vienbalsiai nubalsavome, kad tikrai taip ir yra, tada važiavome po alaus bokalą, o kai kas sugebėjo įvaldyti ir po visus du. Iš esmės sekmadienis buvo vykęs, žaidimas iš šalies stebint, buvo neblogas, kas svarbiausia kovingas, dar šiek tiek padirbame ant to, kad po praleisto įvarčio neperkąstume vienas kitam gerklių ir viskas bus normaliai.
Besėdint, bediskutuojant ir begeriant alų sužinojome, kad ilgai netrukus turėsime rimtą grajų ant sniego, kur išsiaiškinsime ant kieno pečių aikštėje vistik laikosi FGBK žaidimas. Gal jaunimas ir galvoja, kad ant jų, bet veteranai turbūt irgi turi savo nuomonę duotuoju klausimu. Kaip sakoma, pagyvensim – pamatysim!