Ledo ritulys: su Širvėna 3:4, su Fakyrais 5:4

Paskutinį žiemos sekmadienį vėl rinkomės į sportimą, šį kartą varžovų gretose turėjome du kietus riešutus - Širvėnos ir Fakyrų komandas. Sudėtį surinkome neblogą, ko pasekoje abejose varžybose kovojome kaip lygūs su lygiais. Varžybose su Širvėna atrodėme kažkiek geriau, su Fakyrais kažkiek prasčiau, paradoksas, tačiau pirmose varžybose likom nieko nepešę, o antrose iškovojome 3 taškus. Abejos varžybos buvo sudėtingos, įtemptos ir ko gero jei būtume pasiekę abi lygiasias per daug nepyktumėm, na o bet tačiau viena pergalė yra geriau nei dvi lygiosios.
Sudėtis buvo tokia, aikštėje: Labas, Cica, Pajuodis, Tadas, Samas, Virgis, Dainiukas, Dirma, Apkė, Koichi, Romas, Šnioka, Gelmis, Gytulis, Ramas. Neblogai atrodė ir mūsų brofkė: Piktas, Zenga, Čipsas, Nerka, Ovkė ir Zykelis.
Su Širvėna nuo pirmų minučių pradėjome bėgti greitai, kamuolį raičiojom teisingai, dėsninga, kad perėmėm iniciatyvą ir gerų dešimt minučių kontroliavome padėtį. Ir atsitik tu man taip, kad vietoj to, kad patys išnaudotumėm susikurtas progas, prasileidžiame į savus vartus. Nenukabiname snapų ir bandome lyginti, tačiau praėjus pusei rungtynių laiko tampa 0:2. Laiko lieka dar daug, nepasimetame ir bandome įmušti. Po puikaus Tado individualaus reido ir stipraus smūgio rezultatą švelniname, o ilgai netrukus Virgis lygina 2:2. Iniciatyva – mūsų bėgame mušti trečio, susikūriame idealią tam progą ir išėję trise prieš vieną sugebame atsikirsti - po netikslaus perdavimo, atiduodame kamuolį varžovams. Širvėna to nedovanoja ir iš karto mus nubaudžia. Vėl bandome išlyginti, tačiau pasidaro dar blogiau, po kontros tampa 2:4. Kylame į paskutinį šturmą, pataikome į virpstą, iš dėkingų padėčių nepataikome į vartus, kol galų gale Tadytis pataiko - 3:4. Tai ir viskas ką tose varžybose pavyksta išspausti, iš esmės kovingumo mums netrūko, tik galbūt, gynyboje galėjome sužaisti drausmingiau ir neprasileisti tokių įvarčių (vieną po atsikirtimo, du po varžovų smūgių galva, kur jiems niekas netrukdė, o ir Labas nei išėjo iš vartų nei ant linijos nesužaidė).
Su Fakyrais buvo jau atvirkštinis variantas, mes bene visą laiką pirmavome, o jie lipo ir bandė išlyginti. Jau bene pirmą minutę, kol mes dar tik bandėme išsijudinti, jau teko traukti kamuolį iš tinklo. Tačiau gana greitai vėl gi Tadytis rezultatą lygina, o dar po kelių minučių Virgis muša antrą ir jau laimime 2:1. Varžovai perima iniciatyvą sukuria keletą gerų progų ir po vienos iš jų tampa 2:2. Viskas prasideda iš naujo, bet čia vėl kur buvęs kur nebuvęs Tadytis išveda mus į priekį. Ir vėl neilgam, varžovai lygina 3:3. O tada, iki varžybų pabaigos lieka apie 10 minučių, varžovai kažkiek sumažina apsukas, mes tuom pasinaudojame ir vieną po kito mušame du įvarčius (Samas ir Pajuodis) ir atrodo, kad pergalės per tokį trumpą laiką nebeišleisime iš rankų, bet Fakyrai galvoja kitaip, jie surengia kelias itin pavojingas atakas, po vienos iš jų skiriamas 7 metrų baudinys, rezultatas tampa 5:4. Tada galutinai atsitraukiame prie savų vartų ir šiaip ne taip pavyksta atstovėti. Trys taškai kišenėje ir pakilios nuotaikos persikraustome į rūbinę kur kaip jau tapo tradicija, didelis klubas visada turi ką atšvęsti. Šį kartą sveikinom Samą, puikiai atlikus juvelyrinį namų darbą, FGBK nuo šiol turi dar vieną šokejelę vardu Ema! Didžiausi sveikinimai tėveliams, linkime nesustoti, ir vieną kitą futbolistą ateityje klubui padovanoti :)
Na ir pabaigai, Tadytis šiandien buvo geriausias aikštėje ant futbolo, Dirma rūbinėje ant šnekos, Gulbę mačiau labai gražų VPU ant brofkės, visi kiti šiaip pas mus neblogi, na gal tas kur kažkada iš tolimų kraštų pargrįš yra kiek silpnesnis, bet jeigu reikalą palygins ir fokusą ten matytą vieną kitą parodys, tai kaip nors užskaitysime ;)