Pagaliau pergalė: Aktas - Ozas 2:1

Pagaliau iškovojome ir pergalę. Rungtynės su Ozu nebuvo lengvos ir nė iš tolo nepriminė draugiškų, parodyta raudona kortelė, dar kelios geltonos, visos už grubų žaidimą. Buvo ir kalbų, ir pasistumdymų – ko gero dėl to, kad čempionato startas jau ne už kalnų. Komandos šlifuoja savo žaidimą, o kartu pradeda virti ir emocijos.
Prieš tai buvusiose varžybose su Fakyrais patiko antra pirmo kėlinio pusė puolant, dabar gi, tą patį galima pasakyti ir apie gynybą. Panašu, kad įsižaidžia, sakyčiau, du kertiniai mūsų vidurio gynybos grakai. Tiek Dainiukas (priekinis gynėjas), tiek Tadytis (atraminis saugas) atliko daug juodo darbo ginantis ir per visas rungtynes atrodė labai užtikrintai. Tvarkingai kraštuose atrodė ir Šnioka, Andriukas ir Gelmis. Neskaitant kelių nesėkmingų bandymų perimti kamuolį, tuo pačiu paliekant laisvus gynybos kraštus, visumoje su gynybinėmis funkcijomis susitvarkė neblogai. Kaip visada savo vietoje buvo ir atsitraukusiu žaidęs Nerka. Pirmą kėlinį gerai atrodė Svajka ir Petras, žaidimas ir kamuolio kontrolė buvo panaši, persvaros didesnės neturėjo niekas, bet antrame kažkiek mūsiškiai pavargo, išsikrovė, ir to pasekoje Ozas turėjo iniciatyvą. Ko gero būtent vidurio saugo pozicijoje ir trūko šiandien vieno kito keitimo. Galbūt dėl to nesimatė antrame kėlinyje ir kraštinių saugų, ir priekyje žaidusio Samo.
Dalyviai: Labas – Nerka, Dainiukas, Šnioka, Gelmis – Tadas, Petras, Svajka, Aidelis, Virgis – Samas. Nuo ketimo Andriukas ir Romas. Ant brofkės jau judėjo :) išoperuotas Ovkė, neatidėliojęs opercijos kada nors ateičiai, ane Zykeli? Ir apskritai, kur tavo padalinys?
Daug momentų įmušti šiandien nebuvo pas abi komandas, jeigu vertinti visas šimtaprocentines progas ir įvarčius, turėtų gal būti 3:3, bet pasibaigus rungtynėms švieslentė rodė 2:1 mūsų naudai. Pirmą įvartį mušėme, kai po Svajkos perdavimo iš dešinės, varžovų vartininkas sugebėjo tik atmušti kamuolį ir pirmasis prie kamuolio pribėgęs Samas išvedė mus į priekį. Antrąjį įvartį mušė Samas iš baudos smūgio, gražiai nukreipęs jį į vartininko kampą, kamuolys atsimušė į žemę ir vartininkas jo nebesugebėjo pagauti. Būtent nuo tada Ozas pradėjo žaisti pranašiau, likus 15 minučių po gražios kombinacijos jie sušvelnino rezultatą ir turėjo dar vieną gerą progą pasižymėti, bet galva smūgiuotas kamuolys praskriejo šalia virpsto. 
Antrasis kėlinys išsiskyrė grubumu. Visą šitą beprasmišką kapojimą per kojas pradėjo vienas iš varžovų - per kelias minutes sugebėjo du kartus sąmoningai užvažiuoti mūsiškiams per kojas, teisėjas jį išvarė, sutarėm kad jį pakeistų kažkas kitas, bet iš esmės signalas buvo duotas, žaidimas pasidarė kietas, buvo ir kalbų, ir pasistumdymų, buvo ir geltonų kortelių. Rungtynės gavosi nelengvos, bet turbūt reikia ir tokių.
Trečiadienį, vėl Grigiškėse žaisime su jaunesniu varžovu – VPU komanda, sakyčiau labai geras variantas ruošiantis pirmam turui su Spartako komanda. Būtų gerai, kad susirinktumėm optimaliai, nes dar vienas draugiškas žaisime jau tik gerokai po Velykų, dar ateinančios savaitės ketvirtadienį.