Įsivažiavome: Aktas - VPU 2:1

Sužaidėme jau penktas priešsezonines draugiškas rungtynes. Varžovas šį kartą buvo jaunieji studentai iš VPU. Visų rungtynių metu teko padirbėti iš peties, kadangi tempas buvo didelis. Vėl laimėjome 2:1, tačiau šį kartą (kitaip nei varžybose su Ozu) teko lipti iš 0:1. Pagaliau pamatėme ir kelis naujus veidus aikštėje. Jeigu Šmigio galimybes daugmaž žinojome iš anksčiau, tai Artūras (nuo šiol turbūt įvardinsime jį kaip Šarą) buvo tamsus arkliukas, todėl knietėjo jį išbandyti keliose pozicijose. Iš karto galiu pasakyti, kad abu naujokai patiko, futbolą supranta, todėl ilgai nedelsiant pasirašėme kontraktus :) ir kažkada ne už kalnų laukiame prisirašymo.
Varžybas pradėjome taip: Labas – Nerijus, Šaras, Mindaugėlis, Šmigis – Dainiukas, Tadas, Mindė, Aidelis, Virgis – Mantas. Dar jungėsi Pajuodis, Samas, Šnioka, Andrius, Gelmis, Apkė, Ramas. Ant brofkės buvo Gytulis, Romas, Zykelis, Ovkė, Tado mergaitės, Zykelio ir Gytulio atžalos ir berods Tadyčio kovinis šuo. Buvo nemažai perstatymų rungtynių metu, tai ta sudėtis labiau sąlyginė.
Varžybos nuo pat pirmų minučių prasidėjo didele sparta. Studenčiokai pabandė mus paimti ant greičio, gerų keliolika minučių įsivažinėjome, po to apsipratome ir išlyginome žaidimą. Visas kortas sumaišė praleistas įvartis – toks furfulas – pramuštas galva kamuolys nuo kokių 12 metrų, gana aukšta trajektorija įskrido į tolimą vartų viršutinį kampą. Rankų net neiškėliau, su mintim - ko gero nepataikys. Pataikė... Praktiškai nuo to momento perėmėm iniciatyvą, nebuvo ji ten ypatingai didelė, bet visas rungtynes kažkiek žaidėme pranašiau. Varžovai per visas rungtynes daugiau nei karto nepataikė į mūsų vartus, visi smūgiai skriejo šalia vartų, arba jų atakos net nesibaigdavo smūgiais. Ypatingai daug progų nesukūrėme ir mes, bet du savo įvarčius mes įmušėme, dar kelis gerus smūgius ištraukė varžovų vartininkas. Išlyginom rezultatą dar pirmame kėlinyje, kai Tadas įkirtęs į baudos aikštelę, tvarkingai pasiblokavęs kamuolį, gražiai jį permetė per vartininką. O antrą įvartį įmušė Mindaugėlis, kai po kampinio atšokusį kamuolį, ilgai nedvejodamas vienu lietimu, įmušė į apatinį vartų kampą. Rungtynių pabaigoje VPU bandė išlyginti rezultatą, kažkiek dažniau man teko bėgti pasiimti kamuolio Grigiškių laukuose, bet, kad būtų sukurta kažkas super pavojingo prie mūsų vartų, tai nepasakyčiau. Mes gi, atsakėme pavojingu išpuoliu, bet Samas akimirką sudvejojęs, pavėlavo įmušti iš labai dėkingos padėties.
Patiko šiandien Šaras, praktiškai tiek žaisdamas priekiniu, tiek puolime atrodė visai neblogai. Kas svarbiausia – įnešė į mūsų žaidimą elementą, kurio mums trūksta – kovą dėl aukštų kamuolių. Tiek žaisdamas gynyboje jis susirinko visus aukštus kamuolius, tiek ir puolime, galima drąsiai kabinti aukštus kamuolius į tą pusę kur jis yra. Tvarkingai dešinėje (tiek gynyboje, tiek sauguose) atrodė ir Šmigis, žaidimą, matėsi, jaučia gerai, kur reikėdavo pasijungdavo į ataką, arba pasaugodavo ginantis. Liuks! Bene geriausias priešsezonines rungtynes šiandien sužaidė ir Mindaugėlis – įmušė ir įvartį, o ir visose pozicijose kur teko žaisti sužaidė gerai. Palakstė ir mūsų vidurio saugai - Mindė ir Tadas, su jaunais studentais gal ir nelengva buvo suspėti, bet iš esmės suspėjo. Dar jeigu Tadytis ir iš rimtesnės svorio kategorijos :) žmonių aikštėje klausytų būtų išvis super.
Iš esmės tai visi sužaidė neblogas rungtynes, matosi, kad jau ne pirmą kartą žaidžiame ir tikiu, kad čempionatui esame pasiruošę.
Dėkui varžovams už korektišką kovą, manau, kad tiek jums tiek mums ji buvo reikalinga, sėkmės jums studentų lygoje ir gal kada prieš antrą ratą sugrajinsim draugiškas ir pas jus ant geros aikštės.
Tikiuosi, kad artėjančios šventės neišmuš mūsų iš pasiekto ritmo, kad ir ilgesnę pertrauką turėsime. 
Kietų kiaušinių!