1 Turas - sunki pergalė!

Šį vakarą prasidėjo septintasis SFL sezonas. Džiugu, kad pradėjome jį pergale, visiškai kitaip nei būdavo paskutinius du sezonus (2009m - su Bekentu 0:2, 2010 - su Creditinfo 1:3). Labai nelengvoje kovoje įveikėme Spartaką, kurie visų rungtynių metu rodė tvirtą charakterį ir kabinosi į rungtynes iš paskutiniųjų. Dukart jie lygino rezultatą nepaisant to, kad iš pradžių žaidė dešimtyje, o po to ir devyniese. Pas mus gi, turbūt koją kišo startinis jaudulys, iš esmės žaidimas pavyko, bet rungtynių metu padarytos klaidelės ir tarpais atsirasdavęs toks neužtikrintumas kišdavo koją visų rungtynių metu. Bet apie viską iš pradžių.
Visų pirma tai norėčiau prisiminti prieš penketą-šešetą metų ištartą berods Prelegentų frazę – SFL sukurtas tam, kad dalyviai kartu su šeimom galėtų sekmadienio vakarą susirinkti šalia futbolo aikštės, pasibūti, pabendrauti, kokį mėsgalį išsikepti, žodžiu kad šalia futbolo aikštės irgi vyktų judesys. Būtent taip pas mus šį vakarą ir įvyko. Išskleista pavėsinė, pastatytas stalas, kėdės, užkurta ugnis kepsninėje, gėrimai, užkanda, gausus būrys sirgalių, nuo pačių mažiausių dar vežimėliuose iki jau vyresnių, ir kas svarbiausia gera nuotaika ir dar svarbiau - teigiamas rezultatas – visa tai mums šiandien pavyko suderinti.
Su Spartaku niekada žaisti mums nebuvo lengva. Visada tik ypatingai didelių pastangų dėka mums pavykdavo nugalėti. SFL apžvalgininkas gana drąsiai suprognozavo mūsų pergalę, tačiau iš pat pradžių žinojome, kad taip lengva nebus. Net, kai ir surinkome neblogą sudėtį, net kai nuo pat runtynių pradžios neišnaudojome kelių dėkingų progų, kažkur vistiek kirbėjo mintis, kad kovoti su Spartaku reikės iki finalinio švilpuko.
Sudėtis: Piktas – Mindaugėlis, Tadas, Dainiukas, Šmigis – Juozas, Vilius, Mindė, Aidelis – Samas, Šaras. Po to pasijungė Virgis, Petras, Gelmis, Šnioka ir Nerijus. Brofkę irgi turėjome rimtą: Gytulis su Gytuliukais, Romas, Čipsas, Egis, Zenga, Dirma, Zykelis, Ramas, Šalnelė, Labas, Ovkė, Samo, Mindaugėlio tėvai, Šmigio šeimyna, Tado mergaitės, Aurimas net buvo (šimtas metų!) dar buvo keletas žmonių kurių vardų nežinau, ir dar tikiu, kad kažką praleidau. Esant tokiai atmosferai, nu negalėjome mes nelaimėti.
Varžybos prasidėjo be žvalgybos, nuo pat primų minučių, pabandėme žaisti aštriai, kišdami kamuolius į tarpus mūsų puolėjams ir krašto saugams. Tas visai neblogai sekėsi, ir jeigu ne puikiai dirbusi Spartako gynybos linija (į nuošalę per rungtynes pakliuvome arti dešimties kartų) galėjome susikurti daug gerų progų įvarčiui pasiekti. Susikūrėme jų ir taip nemažai (varžovų vartininkui teko padirbėti), bet nepaisant to niekada neturėjome didesnės persvaros rezultato prasme. Pirmą įvartį varžovai įsimušė patys, kai po perdavimo iš dešinės, varžovų gynėjas įsimušė kamuolį į savo vartus. Po dešimties minučių, vos akimirkai paliktas vienas varžovų saugas, labai technišku ir gražiu smūgiu permetė kamuolį per Piktą iš baudos aikštelės prieigų. Netikėtas įvartis kažkiek išbalansavo mūsų žaidimą, ir varžovai per 15 minučių atkarpą, smūgiavo bene tris kartus labai pavojingai is dėkingų padėčių. Kartą gelbėjo Piktas, kartą kaip ledo ritulyje smūgį ant savęs priėmė berods Tadas ir kartą varžovai smūgiavo visiškai šalia devyniukės. Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad gynyboje nesėdėjome ir mes, buvo atviras atakuojantis futbolas į kurį buvo gražu žiūrėti. Po vienos iš mūsų atakų įvyko savotiškas rungtynių lūžis, kai Samas išvedė Virgį prieš vartininką, ir tik pražangos dėka varžovai neleido mūsiškiam smūgiuoti – pelnytas 11 metrų baudinys ir raudona kortelė. Mindė muša tiksliai ir - 2:1 mūsų naudai. Esant tokiam rezultatui išeiname ilsėtis, ir per pertrauką kalbamės, kad ramiam gyvenimui būtinai reikia mušti trečią. Viena po kitos neišnaudojome superinių progų, tiek Aidelio, tiek Juozo smūgius atmuša vartininkas, kamuolio kontrolė mūsų ir atrodo tuoj tuoj įmušime, Bet viena iš retesnių varžovų atakų baigiasi patrankos smūgiu į devynis. Sakykit ką norit, bet abu Spartako įvarčiai buvo reto grožio. Praėjus kelioms minutėms Mindė su kamuoliu traukia viduriu link baudos aikštelės, varžovas tempia jį už maikės, sustabdo tuo pačiu pavojingą mūsų ataką, ir gauna antrą geltoną ir palieka savo komandą žaisti devyniese. Nuo to momento perimame galutinai iniciatyvą ir bandome mušti trečią. Išleidžiame Nerką į vidurio gynėjų poziciją, Tadą stumiam iš pradžių į dešinio gynėjo, o po to ir į saugo poziciją ir tas pasiteisina. Būtent po Tado perdavimo Samas gražiai susitvarko kamuolį baudos aikštelėje ir smeigia lemiamą įvartį - 3:2! Tai įvyksta likus apie 10 minučių iki rungtynių pabaigos, Spartakas parodo charakterį ir devyniese (daugiausiai ilgų perdavimų dėka) pabando permesti žaidimą į mūsų pusę, bet sužaidžiame tvarkingai ir persvarą išsaugome.
Smagu, kad startavome pergale, galbūt galėjome ją pasiekti ir lengviau, bet A lygoje ko gero lengviau bus labai retai arba išvis nebebus. Čempionatas laukia ilgas ir įdomus. Potencionalo mes tikrai turime, žaisti galime tikrai geriau ir tikiu, kad palaipsniui tą ir padarysime. Atakoje šiandien išskirčiau Virgį ir be jokios abejonės Samą, gynyboje gerai atrodė mūsų kraštai Šmigis ir Mindaugėlis. Nemažai darbo atliko centro gynyboje Dainiukas ir Tadas, tačiau abiejų jų žaidimas su žmonėm privertė nemažai pasijaudinti mus ant brofkės. Ir tik išėjus Nerijui, kažkaip tapo ramiau. Užskaityti galima ir visų trijų saugų (Mindės, Viliaus ir Petro) žaidimą tik galbūt galima buvo palaikyti kamuolį ilgiau viduryje (jis kažkaip ten neužsilaikydavo) ypač kai turėjome kiekybinę persvarą. Iš esmės visi sudalyvavę sužaidė neblogai, kovojo ir stengėsi, ir žinoma, svarbiausia kad iškovojome tris taškus.
Dėkui varžovams už geras rungtynes, demonstruodami tokį žaidimą jūs pagadinsite nervus daugeliui komandų ir nenustebsiu jeigu sezono pabaigoje būsite gerokai aukščiau nei lentelės vidurys. Dėkui ir varžybų teisėjui, kažkiek buvo ir nerimo prieš rungtynes, bet sušvilpta išties solidžiai. Iš esmės tai turbūt patys tai ir įtakojome. Kitaip nei varžovai, nesiginčijome nei viename momente, nekalbėjome su teisėju, neįrodinėjome savo tiesų (nors kai kurios nuošalės buvo tokios ribinės), visą dėmesį skyrėme tik žaidimui ir štai - rezultatas. Tikiuosi, kad panašios politikos pavyks laikytis ir ateityje ir tai pasiteisins.
Na, o po varžybų sveikinome Romą su jubiliejumi - 27- jums ne juokas, Romas tvarkingai lygino šitą reikalą, netgi kiek žinau su pratęsimu, didelis ačiū ir Zengai už kepsnių suorganizavimą bei jų kepimą, negaliu nepadėkavoti ir Tadyčiui už lenkišką alų – dzienkuje! Žodziu, namo niekas neskubėjo ir gavosi visai smagus pasisėdėjimas. Kitas turas su Navigatoriais, kitą sekmadienį Dilgynėje 18:00.
Pažiūrėjau aš čia pirmo turo rezultatus, buvo ir netikėtų rezultatų. Jeigu Prelegentų pergalės prieš Navigatorius galima buvo tikėtis (netgi rezultatu 3:0), tai kažkiek blogąja prasme stebina Viesulas. Ši komanda po praėjusio sezono paliko tokios drausmingos komandos įspūdį ir 2:7 nuo Užupio (o penktadienį ir 0:5 taurėje nuo Ozo) mažu mažiausiai stebina. Įsivaizduoju, kad Ozo ir Kiemo varžybose buvo lygus grajus, ir Kiemo pergalę nulėmė turbūt atsikiri momentai. Bet kuriuo atveju Kiemo nuvertinti tikrai negalima ir lengva su jais nebus. Apie Tec ir Legiono komandų varžybas tai toks susidarė, kad abi komandos norėjo žaisti antru numeriu, todėl varžybos atrodė nykios (bent jau pirmas kėlinys kurį mačiau), momentų nebuvo išvis, o ir tempas toks sakyčiau ne A diviziono. Bet gal dar įsivažiuos ir viena ir kita komanda, juk čempiontas dar tik prasidėjo. Ko gero kaip mums teigiamą rezultatą reikia įvertinti ir lygiąsias tarp LiCS ir Fakyrų, šios komandos kaip bebūtų turbūt bus viršutinėje lentelės dalyje. O kol kas atsiduriame salyginai trečioje lentelės vietoje, būtų gerai, kad žemiau šį sezoną ir nenukristumėm.
Ačiū, kad išklausėte šitą, kaip niekad ilgą, mano rašliavą, priverstas palikti aš jus, nes alus jau baigėsi, o ir laikas jau toks link nakties… Iki!