3 Turas: vėl nepralaimėjome

Pradedu įtikėti, kad futbolo dievas šį sezoną vilki mūsų komandos aprangą. Antrose rungtynėse iš eilės, šį kartą, tik dėka labai užtikrinto Pikto žaidimo, iškovojome tašką. O Kiemas prarado du. Tvarkaraštis taip susidėliojo, kad pirmas tris varžybas teko žaisti su jauniausiomis ir bene geriausiai bėgančiomis komandomis lygoje. Nelabai, turbūt, mes mėgstame tokį futbolą, kokį demonstravo varžovai per pirmus tris turus, na o bet tačiau 5 taškus surinkome, žinoma, ir ne be fortūnos pagalbos. Nors ir nežaidėme nei su Prelegentais, nei su Užupiu ar Ozu, bet kažkodėl tikiu, kad mums toliau, seksis žymiai lengviau. 
Iš karto noriu pasakyti, kad lyginant Spartaką, Navigatorius ir Kiemą, tai pastarieji paliko geriausią įspūdį. Visų rungtynių metu, neradome priešnuodžių jų žaidimui ir didžiąją rungtynių dalį teko gintis. Jeigu pirmame kėlinyje daugmaž susitvarkėme ir ypatingai pavojingų progų varžovai nesukūrė, tai antrame jau degėme tiesiogine to žodžio prasme. Džiugu, kad pagaliau nepraleidome, kita vertus - ir neįmušėme...
Šiandien kaip niekad daug darėme perstumdymų rungtynių metu. Jeigu pradėjome trimis vidurio saugais – Dainiuku, Tadu ir Petru, tai bandant bent kažkaip surasti priešnuodį Kiemo saugams, toje pozicijoje išbandėme ir Samą, Virgį bei Mindaugėlį. Ir iš karto galiu pasakyti, kad nepasiteisino nei vienas variantas, Kiemas viduryje atrodė visa galva pranašnesni ir tai buvo pagrindinis veiksnys lėmęs Kiemo persvarą.
Pradėjome taip: Piktas – Nerka, Šmigis, Mindaugėlis, Pajuodis – Dainiukas, Tadas, Petras, Aidelis, Virgis – Samas. Nuo keitimų jungėsi Gelmis, Šnioka, Dirma, Apkė. Kad ant brofkės mes jau kurį laiką esam geriausi, tai jau turbūt žino daugelis. Ovkė, Zenga, Romas, Čipsas, Gytulis, Zykelis, Labas, Mindaugėlio tata tai kaip ir suprantama, bet šiandien mes ko gero galėtumėm ir merginų komandą išstatyti pilna sudėtimi, jau nekalbant apie vaikus. Sakyčiau kad visumoje mūsų buvo gerokai per keturiasdešimt - smagu!
Jeigu per pirmas 10 minučių abi komandos žaidė atsargiai, kaip ir su šiokia tokia žvalgyba, tai po to, palaipsniui Kiemas perėmė iniciatyvą ir sukandę dantis pradedame gintis. Ir gana gerai tai mums sekėsi, kažkaip neįsiminė nei vienas pavojingesnis varžovų momentas, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nebuvome ir patys dažni svečiai varžovų pusėje. Iš esmės abi komandos padarė po keletą skersų iš kraštų, smūgių iš toliau, pakėlė kelis kampinius ir viskas. Tuo kėlinys ir pasibaigė. Bet tikrai supratome, kad varžovai šiandien geresni, todėl per pertrauką apsitarėme, kad reikia pradžiai apsiginti ir laukti savų momentų kontratakuoti. Kažkaip kirbėjo mintis, kad varžovai tokios kokybės futbolo nesugebės rodyti visas 90 minučių ir tuo privalome pasinaudoti. Prasidėjus antram kėliniui, varžovai dar labiau padidina apsukas ir gana greitai nuskamba pirmas pavojaus skambutis – varžovas išeina vienas prieš Piktą, pastarasis traukia mirtiną smūgį. Dar po 10 minučių vėl panaši Kiemo ataka, vėl vieno varžovo išėjimas prieš Piktą, seka stiprus smūgis, bet Piktas vėl atmuša. Uždirbam kampinį, po jo pirmą kartą pavojingai grasiname varžovų vartams ir mes – Pajuodis uždarinėja perdavimą ant tolimo virpsto ir galva muša kamuolį šiek tiek virš vartų. Gaila, juk tas kampas buvo visiškai laisvas. Dabar prisiminiau, kad varžovai turėjo ir dar vieną išėjimą prieš Piktą, bet kažkodėl jų puolėjas sugalvoja smūgiuoti pirštų galais ir kamuolys į vartų plotą nepataiko. Nemažai problemų turėjome ir su varžovų skersais į baudos aikštelę. Po vieno iš jų, kamuolys užsilaiko mūsų baudos aikštelėje, išmušti jo nesugebame, varžovai muša iš dešimties metrų ir kamuolys pataiko Nerkai į ranką – pendelis. Zenga lepteli, kad Piktas ištrauks, žiūrėkit damušimą! Akurat – Piktas traukia! Va tep va. Lieka apie penkiolika minučių ir ko gero šis 11m baudinys ir tapo lemiamu rungtynių momentu. Varžovai bando atakuoti toliau, bet jau turbūt ir patys nustoja tikėti, kad šiandien jie gali įmušti. Ir prededa klysti. Galbūt pavargo, o galbūt ir mes patys leidę atsikvėpti po kelias minutes Tadui, Virgiui ir išleidę juos ant tos galiorkos, pradedame ieškoti laimės varžovų pusėje. Labai gerą atkarpą rungtynių pabaigoje sužaidzia ir Petras ir to pasekoje galėjom Kiemą pasiųsti į nokautą. Likus 3-4 minutėms, Petras permeta kamuolį varžovams už nugarų ir pabėgęs vienas Virgis prieš vartininką bando perkelti kamuolį per pastarąjį. Aaaaaaaa... per silpnai, vartininkas teisingai įvertinęs situaciją padaro kelis žingsnius atgal ir pašokęs kamuolį pagauna. Nusivylimo atodūsiai pas mus, Kiemas kažkiek pasimeta ir mes perėmę kamuolį netoli jų baudos aikštelės išeiname trise prieš du, Petras smūgiuoja iš geros pozcijos nuo baudos aikštelės linijos, bet tiesiai į vartininką. Tai buvo paskutinis rungtynių momentas. Būtumėm įmušę, Kiemui, ko gero, tai būtų buvęs smūgis į paširdžius. Sužaidę tikrai puikias rungtynes, iššvaistę eilę gerų progų, galėjo likti ne tik kad su tašku, bet galėjo būti išvis nieko nepešę.
Bet kuriuo atveju, dėkui už grajų, tikrai nustebinote, kaip dabar suprantu, ta jūsų pergalė prieš Ozą tikrai nebuvo atsitiktinumas. Ačiū ir teisėjų brigadai už atliktą darbą, net ir gavę penkias geltonas, net ir po pendelio negalime turėti jokių priekaištų. Atšvilpta tikrai solidžiai.
Na o toliau, toliau veiksmas persikėlė ant brofkės, kur stovėjo pavėsinė, kur Zenga jau buvo iškepęs mėsą, kur Nerka lygino gimtadienio reikalą, o ir Šmigis pagaliau prisirašė. Dėkui abiems už vaišes, smagiai pasisėdėjome, buvo apie ką padiskutuoti. Sužinojome, kad liepos mėnesis bus turiningas, jo viduryje plauksime baidarėmis, o pabaigoje susitiksime Vilkokšnyje.
Patį mūsų žaidimą šiandien turbūt galime apibūdinti taip, Čipso maikutė visai tiko:

O rungtynių didvyris, joms pasibaigus pasakė: Tarnai svaigalų! Ir jo prašymas buvo įvykdytas:

Visas šios dienos nuotraukas galite pamatyti čia: http://www.aktas.lt/fgallery/95 
O dabar sakau iki susitikimo kitą savaitgalį, kur mūsų laukia varžybos išvykoje su Tec komanda.