LFF taurės pirmas etapas įveiktas!

Pirmą kartą klubo istorijoje nutarėme sudalyvauti LFF taurėje. Prieš burtų traukimą labiausiai norėjosi kelionės. Ir kuo tolimesnės. Norėjome pasitikrinti Lietuvos mastu ir sužaisti su kitų miestų, lygų komandomis o ir kartu pasidaryti komandinę išvyką, visai kaip senais gerais laikais, kai keliaudavome su legendiniu Pikto busu žaisti salės čempionato rungtynių į kokią Klaipėdą ar Naujają Akmenę. Ech... Nepasisekė... Šeimininkai buvome mes, o ir varžovas ne tai, kad iš kito miesto, ne tai kad iš kitos lygos, o gerai pažįstamas klubas LiCS, su kuriuo kasmet po kelis kartus susitinkame čempionate. 
Susirinkome gana solidžiai, nepaisant to, kad buvo darbo dienos vakaras. Turėjome kelis klaustukus, bet artėjant rungtynėms jie išsisprendė mūsų naudai.
Sudėtis Labas – Apkė, Pajuodis, Tadas, Mindaugėlis – Aidelis, Dainiukas, Mindė, Petras, Juozas – Virgis. Nuo keitimų jungėsi Andrius, Marko, Čipsas ir Neerka. Ratus aplink aikštę suko pasiruošęs aikštės žaidėjus keisti Piktas. Bet po to, vistik, liko ant brofkės. Nes ten tikrai šiandien buvo ką veikti – gimtadienio reikalus lygino Burzdikėlis ir Zengelė. Alus, stipresni gėrimai, užkanda + gera kompanija ir daugelis esančių aikštėje turbūt norėjo greičiau pasikeisti. Na o bet tačiau, pradžiai keitėme tik tuos kuriems reikėjo keitimo – Pajuodį ir Mindaugėlį. Po to leidome atsipūsti ir per du čempionatus žaidžiančiam Virgiui, na ir galų gale, po ilgų diskusijų ką keisti, išėmėm Aidelį.
Varžovai turėjo susirinkimo problemų ir visas rungtynes žaidė dešimtyje. Mums tai buvo į naudą. Tikrai reikėjo visiems pajausti žaidimą, išsijudinti, todėl nuo pirmų minučių visus kamuolius kišdavome vidurio saugams, kurie toliau žaisdami trumpą perdavimą tarpusavyje po kurio laiko jungdavo kraštinius saugus bei priekyje žaidusį Virgį. Nepavykus sužaisti per vieną kraštą, keisdavome atakos kryptį į kitą, ir iš šono tikrai gražu buvo žiūrėti. Kažin kaip būtų jeigu varžovai būtų pilnos sudėties, bet šiandien dominavome nuo pat pirmų minučių. Mums tai gavosi gera treniruotė prieš sekmadienio varžybas su Ozu. Galutinis rezultatas 7:1, galėjo būti ir dvigubai tiek.
Gelmis padarė įvarčių chronologiją (dėkui jam už tai!):
10 minutę muša Virgis po Aidelio reido iš dešinės ir gero perdavimo į vartininko aikštelę.
13 minutę Aidelis vėl dešine prasiveržia, skersuoja kamuolį į aikštelę, kur varžovas gulėdamas sužaidžia ranka. Mindė muša taikliai – 2:0,
35 minutę Mindė (pagaliau ne iš 11m baudinio) muša pirmą normalų įvartį šiame sezone – kala iš kairės iš 20 metrų nuo virpsto.
40 minutę Petras muša į virpstą, ir Virgis siunčia atšokusį kamuolį į tinklą.
47 minutę jau ir pats Petras įsirašo savo pavardę prie šios dienos įmušusių.
68 minutę pagaliau pramuša ir Juozą – jis išėjęs vienas prieš vartininką muša taikliai.
73 minutę gauname mes. Varžovai iš dešinės skersuoja kamuolį į aikštelę, kur jų puolėjas muša garbės įvartį.
80 minutė ir Mindė deda tašką šiose rungtynėse, berods, vėl iš kairės, muša į tolimą vartų kampą. Hattrick‘as!
Reziumuojant, tai gavosi visai geras toks emocinis užtaisas, kurio mums tikrai reikėjo. Smagu buvo tiek aikštėje, tiek ant brofkės, kurią šiandien sudarė tikrai nemažas būrys bičiulių: Zenga, Burzdikas, Ovkė, Gelmis, Samas, Zykelis su šeima, Juozo mergaitė, Šmigis su Šmigiuku, greitasis Petkevičiukas, kažkodėl vartininku norintis būti jaunasis Višinskas, fanas numeris vienas – Gintas, na ir tradiciškai kažką tikrai turbūt ir praleidęs būsiu.
Dėkui varžovams už kovą, teisėjams už teisėjavimą, na o mes neatsipalaiduokime, šios runtynės tikrai nieko neįrodė. Sekmadienį laukia Ozas.