Prelegentai - Aktas 2:0

Šiltą šeštadienio vakarą gavome dar vieną antausį – šįkart nuo turnyro lentelės viršuje įsitaisiusių – Prelegentų. Kas sugebėjo nepasiduoti pagundai ir neišsilakstyti po jūras, ežerus ar dar velniai žino kur – sulėkė mesti iššūkio lygos lyderiams.
Sudėtis: vartuose – Labas, krašto gynėjai – Svajka ir Šnioka, centro gynyba – Andrių tandemas (Krisiūnas ir Šmigis), kraštiniai saugeliai – Aidelis ir Gelmis, vidurys – Dainius, Petras ir Mindaugėlis, puolime Dirma. Nuo suolo į žaidimą jungėsi Samas, Apkė ir Nerka. „Brofkė“ – Neerka, Zengelė su Domantu ir su dviračiais, Zykų šeima, Balys, Burzdikas, Dambrauskas vyresnysis, Samajauskas vyresnysis ir dar tie, kurių nepaminėjau. Varžovai savo skaičiumi mums nenusileido, o gal net ir pranoko.
Eidami į aikštę akcentavome atidžią gynybą ir Aidelio išnaudojimą, ką šiemet darome itin prastai. Pradžia buvo lyg ir pagal planą, sakėsi ir apsiginti ir Aidelis nepraėjus nei dešimt minučių gavo savo krašte parodyti, kad vis dar gali draskyti varžovų gynybą. Deja, greitai vėl griuvome į tą bedantę duobę, kuri tęsiasi nuo pat sezono pradžios. Prelegentai vis buvo vienu žingsniu priekyje, ilgiau ir užtikrinčiau laikė kamuolį, nors mirtinų progų krūšos neturėjo. Mes gi tesugebėjome surengti kelias atakas, kurias net pusprogėmis būtų sunku pavadinti. Išsiskyrė tik Gelmio bandymas uždaryti galinį virpstą - smūgiuota iš arti, bet šiek tiek šalia vartų. Pirmojo kėlinio vidury Prelegentai prasiveržė dešiniuoju kraštu, per lengvai gavo galimybę skersuoti, per lengvai nuginklavo Labą iš keletos metrų galva. 
Antrame kėlinyje Prelegentai ir vėl atrodė geriau – po truputį brandino antrąjį įvartį – porą kartų patikrino mūsų vartų skersinio stiprumą – šis atlaikė. Atakoms nenusisekus, varžovai atsitraukė daugiau į gynybą ir atidavė iniciatyvą mums, siekdami išnaudoti kontratakas. Tik gaila, kad mes nežinojome, kaip su ta iniciatyva elgtis?! Taip ir atlakstėme iki finalinio teisėjo švilpuko nieko doro nesukūrę, tik dar sugebėjome per pridėtą laiką itin grubiai suklysti gynyboje ir įsileisti antrąjį įvartį. Gal kažkiek išskirti būtų galima Svajką, kuris būdamas ne savo pozicijoje atrodė gan solidžiai. Trūko Mindės vidury ir Virgio su Juozu prieky, kurie kad ir nelabai moka įmušti, bet puolimą padaro aštresnį, kas galų gale padeda kartais mums patupdyti sviedinį varžovų vartų tinkle.
Gaila, bet šviesos tunelio gale Geniams kol kas nematyti. Bet, manau, charakterį turim tvirtą, ir tik laiko klausimas, kada pradėsime žibėti. Be to, kuo labiau klimpsti į dugną, tuo šuolis aukštyn būna smarkesnis ir saldesnis!

Zykelis