Aktas - Legionas 3:0

Pagaliau! Pagaliau po 421 minutės pertraukos nutraukiame įmuštų įvarčių bado akciją. Maža to, iššauname net triskart per rungtynes, o svarbiausia – po 5 turų nesėkmingų bandymų, iškovojame pagaliau pergalę. Net patiems lengviau kvėpuoti pasidarė – kad nesame prastesni už daugelį A diviziono komandų, lyg ir žinojome dar prieš čempionato pradžią, bet jam įsibėgėjus rezultatai rodė ką kitą, po 6 turų buvome priešpaskutinėje lentelės vietoje, ir buvo net iškelta mintis, kad dugną jau pasiekėme, beliko tik arba kastis dar gilyn, arba jau vistik atsispirti ir nerti viršun. Džiugu, kad nenuleidžiame snapų ir bent trumpam pavyksta atsitiesti. Žiūrėsime kaip bus toliau, bet ši pergalė mums buvo būtina ir psichologine prasme, ir žinoma gi - turnyrine.
Kaip visada turėjome solidžią brofkę, paskutiniu metu ji ne tai kad nenusileidžia kiekybiškai aikštės žaidėjams, bet kartais ir lenkia ją. Gyvenimo būdo klube, ko gero, taip ir turėtų būti. Kad ir paėmus Andžiko atvejį, šis nors ir nebegali žaisti pagal reglamentą už mus (sėkmingai baudžia I lygos vartininkus), bet kai gali, ateina visad pabūt kartu ir palaikyti genius. O šiandien dar ir alaus dėžę atsinešė – lygino gimtadienio reikalą, mes gi tradiciškai dovanojome sportinį krepšį su klubo logo. Taigi, varžybos pradėjome taip – Piktas vartuose, Dainiukas su Cica (ypač seniai matytas, bet žaidimo kokybės tikrai nepraradęs ir tuom labai nudžiuginęs visus likusius), gynybos kraštuose šį kartą išstatėme neblogą formą paskutiniu metu demonstruojantį Svajką ir ką tik iš Turkijos grįžusį Tadytį. Viduryje grajų suko Petras su Minde, kraštiniais saugais arė Juozas ir Aidelis, puolime dirbo Virgis, o po juo žaidimą aštrino Samas. Dar jungėsi Šnioka ir Romas. Brofkė buvo neką prastesnė: Nerka, Egis, Ovkė, Zykelis, Ramas, Šalnelė, Zenga, Labas, prieš Bekento varžybas užlėkė Šmigis, Burzdikėlis, Čipsas, Apkė, Kemas, Gulbė, Petro ir Andžiko šeimynos ir Zengos nuskųstas šuva dar buvo. Visumoje, net ir po blogo komandos pasirodymo šį sezoną labai solidus lankomumas džiugina. Tadui netgi teko papildomai į degalinę alaus nuvažiuoti, nes vienos dėžės mums šiandien napakako :).
O ką varžybos... O varžybos prasidėjo dviem Legiono pavojingais išpuoliais. Pirmą smūgį iš gerų 20 metrų atmušė į kampinį Piktas, o kėliniui įpusėjus po varžovų išpuolio dešine puse, atstovėjo ir virpstas. Po to diskutuojant, netgi pasigirdo teorijų kas būtų jeigu nebūtų atstovėjęs. Bet tai ir liko kalbomis, nes rezultatas tuo momentu liko nepakitęs. Mes gi irgi nesėdėjome gynyboje ir bandėme kurti priekyje. Tadas du kartus iš patogių padėčių nepataikė gerai į kamuolį, tuom neužbaigęs gerų mūsų atakų, Juozas iš savo kairės pusės sugebėjo išeiti vienas prieš vartininką ir pataikyti į tinklą tik iš kitos pusės, Samas ilgai taikėsi tiek prie kamuolio, tiek prie aikštės ir galų gale suko kamuolį į tolimą devyniukę, bet per kokį metrą nadasuko. Visumoje grajus lyg ir buvo lygus, bet kažkaip vistiek mes jį geriau kontroliavome ir tik toliau skaičiavome laiką iki pirmo pasiekto įvarčio. Krito į akis ir tai, kad Legiono gynėjai nevengia tarpusavyje perdavinėti kamuolio, tie perdavimai būdavo tokie ant ribos ir kaskart būdavome arti perėmimo, o dažnai juos ir perimdavome. Ir kirbėjo tokia nuojauta, kad šiandien gynėjai gali ir prisižaisti. Nepaisant to, po pirmo kėlinio degė nuliai ir viskas nusikėlė į antrą.
O čia, jau šeštą minutę nesusikalba varžovų gynėjai su vartininku, šis pameta vartus, Juozas jį apeina, tad pasitaiso kamuolį ant dešinės ir muša į vartus. Smūgis nepavyksta ir kamuolys neaukšta teritorija, šokinėdamas lekia vartų link tarp dviejų gynėjų, bet nei vienas iš jų kamuolio nepaliečia ir šis suspurda tinkle! Valio x2! Visų pirma, dėl to kad pagaliau įmušame, o antrąkart valio, dėl to kad tai padaro Juozas. Po šio įvarčio varžovai pradeda pyktis tarpusavyje, žaidimas jų pastebimai išsiderina, ir mes nuo to momento sakyčiau galutinai perimame iniciatyvą. Po gerų 15 minučių Virgis bėga iki galo ir ties 16 metrų riba vėl priverčia suklysti varžovus. Gynėjas galva atmetinėja vartininkui, šis per toli išėjęs kamuolio nepagauna ir Virgis tiesiogine to žodžio prasme įveda kamuolį į vartus 2:0! Legionas pabando atsakyti pavojingesniais išpuoliais prie mūsų vartų, bet pritūksta jiems tikslumo, kad tektų įsikišti Piktui. O mes nemažiname apsukų ir rungtynėms artėjant į pabaigą Mindė ties 16 metrų riba paima kamuolį po savim ant kairės kojos ir šauna tiksliai – 3:0! Na ir likus kelioms minutėms iki pabaigos super geros progos neišnaudoja Samas. Ech, bet tiek to, kai muša Juozas ir Virgis, Samas gali vieną kitą progą ir išvaistyti ;).
Dėkui varžovams už korektišką futbolą, tikiu kad tokį šiandien žaidėme ir mes, ačiū ir teisėjams, J. Paškovkis atidirbo be priekaištų, vos tik kildavo nereikalingos emocijos, jis iš karto jas suvaldydavo ir tuom neleisdavo įsiplieksti gaisrui. Šiuo atveju ne tiek tarp komandų, kiek tarp Legiono komandos narių.
Na o po to, po to kai gurkštelėjom alaus Bukiškyje, patraukėm į Žalgirio stadioną palaikyti Šmigio o tuo pačiu ir Bekento komandos. Visai smagiai pasibuvome, suskaičiavau kad 15 narių tribūnose sėdėjo, pamatėme kaip Bekentas po blogo pirmo kėlinio, antrame vistik sugebėjo primesti Polonijai savo žaidimą ir pelnytai pasiimti tašką.
Sekantį turą su Užupiu žaisime ne sekmadienį kaip įprasta, o birželio 23d ketvirtadienį. Iš karto norime padėkoti varžovams, kad jie be jokių kabliukų, be jokių net menkiausių dvejonių sutiko nukelti šias rungtynes dėl mūsų kasmetinės kelionės į turnyrą Prahoje. Pagarba varžovams ir šį rekalą čekiškumi alumi tikrai palyginsime.