Fakyrai - Aktas 1:0

Vakarykštėse varžybose su Fakyrais teko nemažai paprakaituoti. Kad Fakyrai vakar buvo geresni (ypač tai jautėsi pirmame kėlinyje), sukūrė daugiau momentų įvarčiui pasiekti tai faktas kaip blynas, bet nepaisant to, tikrai galėjome kabintis ir į šias rungtynes, ką ir bandėme padaryti. Ir palankiai susiklosčius situacijai galėjome ir nepralaimėti. Bet, šį kartą tenka pripažinti varžovų pranašumą ir antrame rate pabandysime atsirevanšuoti.
Labas – Dainiukas, Andrius, Gelmis, Šnioka – Mindaugėlis, Mindė, Tadas, Šmigis, Virgis – Samas. Nuo brofkės jungėsi Svajka, Apkė, Romas, Dirma. Ant brofkės liko Nerka, Egis su Simu, Zykelis su ūgtelėjusiomis dukromis, Burzdikas, ratus aplink aikštę sukantis majoras, Čipsas, Ovkė su britva, Gytulis. Nemačiau, bet žmonės kalba kad ir Zenga su Artūru buvo, nežinau kodėl tik pastarasis nežengė ant gerosios VPU aikštės. Tikiu, kad tai dar ne galutinis sarašas ir kažką būsiu praleidęs. Vienaip ar kitaip, bet vasara yra vasara ir galima tik skaičiuoti genius išsibarsčiusius po visą platų pasaulį, kaip antai Pajuodis buvo Italijoje, Aidelis su misteriu 100% pergalės garantu Cica – Bulgarijoje, Vilius pakėlė sparnus ilgesniam laikui į Norvegiją, Juozas liko saulėtoje Utenoje, broliukai Garšvinskai jau tapo Panevėžio gangsteriais ir tik vienintėlis Petras sąžiningai tądien dirbo. O gaila, nes Fakyrai žaidė bene optimalia sudėtimi. Tačiau nepaisant to, dar kartą pasikartosiu, kad galėjome kabintis ir į šias varžybas, nes kiekvienas žengęs aikštėn, degė noru kovoti, ir sakyčiau kad iki paskutinės minutės kirbėjo mintis kad šiandien tikrai galime nepralaimėti.
Apie pačias varžybas tai sakyčiau taip – pirmas 20 minučių žaidėme apyligiai, po to varžovai į smaigalį pastūmė Vasiliauską ir kraštuose jam padedant Tučinskiui ir Bulonui pradejome degti. Kelis kartus kamuolys surado Labą, kelis kartus skriejo šalia vartų, bene tris kartus degėme po standartų, kai varžovai smūgiavo laisvi išties iš pavojingų padėčių. Realiai paėmus įvartis brendo ir pribrendo, tik gaila kad bendrai paėmus galėjome jo ir išvengti... Po nestipraus perdavimo pažeme iš kairės ties vartininko aikštelės riba, į kamuolį neėjo nei Labas, nei paskui varžovą bėgęs Tadytis, ir fakyras kamuolį įspyrė į vartus. O mes gi pirmame kėlinyje apart trijų – keturių smūgiu iš toliau, nieko smagenio ir nesukūrėme.
Per pertrauką Gelmis (susitvarkė išties puikiai) gavo užduotį žaisti ypatingai arti su Vasiliausku vos ne ties pražangos riba, kraštiniams gynėjams irgi buvo liepta žaisti kiečiau ir tiek Apkė, tiek Svajka, tiek Šnioka tikrai neblogai tai vykdė. Ir iš karto vaizdas pasikeitė. Iš esmės Labas antrame kėlinyje praktiškai neįkart nesudalyvavo žaidime ir galima būtų išskirti tik kelis varžovų smūgius šalia vartų. Mes gi, jau daugiau lankėmės Fakyrų aikštės pusėje ir bent du kartus galėjome bausti varžovą. Pirmu atveju Samo smūgis iš baudos aikštelės ribų skriejo tiesiai per vidurį – vartininkas jį nukreipė į kampinį, o antru atveju Svajkos smūgiuotas pataikė į virpstą, atšokusį kamuolį ore gerai pasigavo Tadytis, bet jo smūgiuotas kamuolys pataikė į varžovą ir nuskriejo į kampinį... Gaila... O toliau, kamuolio kontrolė, sakyčiau, buvo apyligė, gal kažkiek su mūsų persvara, gal varžovai ir turėjo realesnių progų, bet pagal standartų skaičių (baudų, kampinių) tikrai lenkėme varžovus. Deja, bet naudos iš to vakar išspausti nepavyko.
Dar kartą su pergale tenka pasveikinti varžovus, dar belieka padėkoti ir varžybų teisėjui už gan neblogą teisėjavimą. Leido abiems komandoms ir pakovoti kiečiau, tuo pat metu išvengta buvo geltonų kortelių, o rungtynės buvo suvaldytos.
Iki vasaros pertraukos lieka trys rungtynės – čempionate su LiCS ir Viesulo komandomis, LFF taurės antrame etape su Šiaulių Fanų komanda (beje šiai dienai pirmaujančia Šiaulių pirmenybėse), tada dar turėsime Žalgiriados finalus, o po to, liepos pabaigoje laukia FGBK šventė Vilkokšnis 2011. Pasidėliokime ir užbaikime pirmą sezono dalį su gera nuotaika.