LFF taurė: Aktas - Fanai 1:0

II LFF taurės etapo varžybose vėl buvome šeimininkai, tik šį kartą teko įdomesnis varžovas – komanda žaidžianti Šiaulių apskrityje, ir ne bet kaip žaidžianti, o po pirmo rato pirmaujanti – Šiaulių Fanų komanda. Teko mums susidurti su šiais varžovais kiek kitokio formato varžybose, berods prieš trejetą metų Žalgiriados finaluose pralaimėjome jiems rezultatu 0:1. Per tą trijų metų laikotarpį varžovai skilo į dvi komandas ir jeigu žiūrint pagal čempionato rezultatus, branduolys matyt liko šioje komandoje. Pirmame taurės etape varžovai po nulinių lygiųjų 11m baudinių loterijoje nugalėjo Klaipėdos Sarema komandą. Iš skautų sužinojome, kad varžovai turi neblogą gynybos liniją, labai gerą vartininką ir kad savo žaidimą proteguoja daugiausiai ilgų perdavimų dėka, kuriuos priekyje bando sugaudyti du darbiniai puolėjai. Praktiškai tokį vaizdą ir matėme visų rungtynių metu.

Aikštės vaizdas nuliūdino varžovus, tiesą pasakius, nenudžiugino ir mūsų. Praūžusi liūtis, centrinę aikštės dalį pavertė didžiule purvo vonia, kuri išlendant saulei po truputį džiuvo ir jau pratęsimo metu ant jos galima buvo bent kažkiek žaisti. Visumoje aikštė buvo tikrai sunki ir po 120 minučių žaidimo iš abiejų komandų pareikalavo nemažai jėgų. Nesekiau kelis keitimus padarė varžovai, tačiau mes pakeitėme keturis žaidėjus ir iš naudojome praktiškai visą keitmų limitą.
Sudėtis atrodė taip:
                                               Piktas 

                                            Dainiukas

           Mindaugėlis                Tadas                          Svajka  

           Virgis          Mindė       Šaras       Petras         Juozas

                                             Samas

Nuo keitimo išėjo Gelmis, Šnioka, Kemas ir Egida. Dar buvo pasiruošę žengti Apkė ir Romas. Ant brofkės žiūrovų vaidmenyje buvo Nerka, Zenga, Marius su vaikais, Zykelis su vaikais, Čipsas, Labas, Šmigis su šeimyna, Tado mergaitės, Ovkė ir Gytulis.

Sužaidėme tikrai gerą pirmą kėlinį. Smagu buvo žiūrėti kaip jungdavome abu kraštus, kaip kabindavomės į kiekvieną kamuolį, kaip laimėdavome daugumą dvikovų. Bene stipriausią savo kėlinį sužaidė mūsų visi penki saugai. Jiems puikiai talkino kraštiniai gynėjai ir atakose dalyvaudavo po 7-8 žmones. Jos vyko tiek viduriu tiek abejais kraštais. Kelis kartus patikrinome vartininką iš toliau, jis buvo vietoje. Varžovai atsakė pavojingu išpuoliu, tačiau Piktas susitvarkė. Kėliniui įpusėjus perėmėm iniciatyvą ir vienas po kito Samo kelis smūgius atmuša vartininkas, pakartoti smūgių nespėjame. Kuriozinio įvarčio vos neįmušė Dainiukas, atšokusį kamuolį ties vidurio linija, jis mušė į varžovų baudos aikštelę, ir kamuolys atsimušęs į balą ties 13 metrų riba, peršoka per vartininką ir atsimuša į skersinį. Iš patogios padėties po kampinio Šaras galva pramušė virš vartų. Žodžiu pirmą kėlinį valdėme, bet apčiuopiamos naudos nepešėme.

Antras kėlinys jau buvo kitoks. Pastebimai sėdome fiziškai, teko daryti keitimus, žaidimas išsilygino ir pavojingų momentų jau praktiškai nebuvo. Varžovai gruzino kamuolius į mūsų baudos aikštelę, Piktas ramiai juos sugaudė, mes gi bandėme laikyti kamuolį ant žemės bet aštrumo lyginant su pirmu kėliniu pastebimai trūko. Įsiminė tik Samo smūgis iš 12 metrų (berods po Kemo perdavimo), bet į tolimą kampą smūgiuotą kamuolį vėl traukia vartininkas.

Išnaudojame visus vandens rezervus, situaciją gelbėja Tadytis, sėdęs į savo BMV nuskuodžia į lukoilą ir žaidžiantiems parveža vandens, o brofkiniams aliaus. Užskaitome kaip dar vieną gimtadienio palyginimą ;). Galbūt lemiamas rungtynių faktorius tas vanduo ir buvo. Nes atsigaivinę vėl astrodome geriau už varžovus. Stiprus Mindės smūgis bekentu iš 20 metrų skrieja į devynis, bet kamuolys sugeba pataikyti į virpstą. Susiimame visi už galvų. Po penkių minučių iš dešinės skersuojame kamuolį į baudos aikštelę ir kamuolys pataiko į pakeltą varžovo ranką, teisėjas rodo į balą ties 11 metrų žyma. Mindė ilgai nemastęs ale pliažo stiliumi pasidaro purvo krūvą ir ant jos pastato kamuolį. Teisėjas liepė kamuolį prispausti prie žemės ir šis vėl baloje. Smūgis, antraminė koja slysteli, ir kamuolys skrieja šalia vartų. Vėl susiimame už galvų. Bene pirmą kartą Akto istorijoje Mindė neįmuša pendelio. Baigėsi pirmas pratęsimo kėlinys ir iš paskutiniųjų žengiame į antrą. Ne ką geriau atrodo ir varžovai. Ypatingai pavojingų progų nėra, kamuolys daugiausiai aikštės viduryje, kol neateina mūsų taurių berniuko eilė. Kas kitas gi jeigu ne Juozas, 117 minutę prasimeta kamuolį pro jį dengusį gynėją, išeina vienas prieš vartininką, ir per daug nesuartėdamas kala kamuolį bekentu iš šešiolikos metrų ribos. YRA!!! Džiaugsmas pas mus ir liūdesys varžovų stovykloje. Turbūt jėgų surengti kažką panašaus į paskutinį vartų šturmą pas juos jau nebelieka, mes gi, tiesiog laikome kamuolį ir žudome laiką. Pergalė ir keliaujame į trečią taurės etapą, kuriame jau pasijungia ir I lygos komandos.  

Teisėjas šiandien švilpė principingai ir kortelių į abi puses pridalino berods po keturias – kai kurias už kietą žaidimą, kai kurias už kalbas. Iš esmės rungtynes suvaldė ir esminių klaidų nepastebėjau.

Varžovams dėkui už gerą kovą, tikrai buvo smagu pasitikrinti su kitos apskrities komanda, sakyčiau, tokia ir turi būti LFF taurė.

Pas mus gi, už kovingumą reikia pagirti visą komandą, praktiškai negaliu net nieko išskirti. Visi sužaidė geras rungtynes, gal tik antrame kėlinyje buvo 20 minučių atkarpa, kai buvome paleidę rungtynes iš savo kojų ir nesiklijavo žaidimas. O šiaip 10 balų už kovingumą.

Toliau, laukia paskutinės pirmo rato rungtynės SFL’e. Jas žaisime šį sekmadienį VPU stadione 20:00 su Viesulo komanda. Registruojamės per www.