LFF taurė pasibaigė III-iame etape

Ką gi, sakyčiau pirmas blynas neprisvilo :). Pirmą kartą dalyvaudami LFF taurėje sugebėjome nukeliauti iki trečio etapo, kur po dramatiškos kovos ir tik po baudinių serijos nusileidome Klaipėdos Jambo komandai. Varžybos buvo alinančios, gan didelėje aikštėje teko arti visas 120 minučių, rudeninė saulė kepino išties smarkiai, kovojome su vertu pagarbos priešininku ir netgi sakyčiau dėsninga, kad nugalėtoją išaiškino 11 metrų baudinių loterija.

Gavę taurėje komandą iš Klaipėdos apsidžiaugėme, pagaliau turime išvyką, ir kaip senais gerais salės laikais tokias keliones mes iki šiol mėgstame. Registracija praėjo sklandžiai iš pagrindinės sudėties į kelionę neišvažiavo tiktai išvakarėse tapęs tėvu Tadytis ir dar keli rečiau pasirodantys geniai. Dar atmetame traums besigydančius Aidelį ir Nerką (nors jie ir sudalyvavo šiame reikale) ir gavosi taip, kad prieš varžovus turėjome praktiškai stipriausią sudėtį, kokią tik galėjome surinkti. Maža to, didelė dalis genių į pajūrį atskrido dar penktadienį, kaip ir dera rimtam klubui, Palangoje buvo sudarytos visos sąlygos karantinui, kad galėtumėm kaip įmanoma geriau pasiruošti artėjančioms varžyboms. Iš viso „vyjezde“ sudalyvavo maždaug 30 žmonių.

Sudėtis atrodė taip: Labas - Pajuodis, Dainiukas, Svajka, Mindaugėlis – Mindė, Petras, Šaras, Juozas, Kemas – Samas. Nuo keitimo jungėsi Virgis, Apkė, Gelmis ir Šnioka, dar buvo pasiruošęs žengti Romas. Brofkė buvo tokia: Zenga, Čipsas, Piktas, Nerka, Ovkė, Aidelis, Nerka bei Prūsas su šeimynomis, ir bene 5-6 vaikai.

Prieš rungtynes Labas su Piktu audė tokią mintį, kad esant lygiam rezultatui, likus kelioms minutėms iki pratęsimo pabaigos 11 metrų baudinių serijai į aikštę žengs Piktas. Deja, bet šito plano neįgyvendinom, kas žino, gal būtumėm dabar kitame etape ;)

Apie varžovus girdėjome tik tiek, kad pastaruosius trejetą metų Klaipėdos SFL‘e jie užima prizines vietas, ir kad praėjusiame LFF taurės etape Vilniuje nugalėjo Ozą. Todėl žinojome, kad lengva nebus ir teks pakovoti.

Varžybas pradėjome atsargiai, nuo gynybos, žiūrėjome kokį futbolą žaidžia varžovai, patys gi bandėme išsijudinti po kelionės ir atrasti savo žaidimą. Iš karto pamatėme, kad Šaras šiandien komandai sunkiai bepadės, todėl sužaidus apie 20 minučių jį pakeičiame, Virgis išeina žaisti dešiniojo saugo pozicijoje, iš ten Kemas pereina žaisti į vidurį ir pastebimai vaizdas aikštėje pradėjo gerėti. Iš esmės pirmame kėlinyje super gerų progų neturėjo nei viena komanda. Smūgiavo abi komandos iš toli pakankamai daug, bet arba pro šalį arba patikimai žaidė vartininkai. Buvo keletas rimtesnių susidūrimų, Juozas susitrenkė su varžovu galvomis, pastarąjam buvo iškviesta greitoji, dar jų vartininkas po Samo smūgio gavo su kamuoliu į nosį, buvo stabdomas laikas kad suteikti jam pagalbą. Kelis kartus gerai pakėlėme kampinius ant pirmo virpsto, ir abu kartus iš super gerų padėčių mušėme virš vartų. Visumoje gavosi lygus pirmas kėlinys, abi komados atsargiai atakavo, žinoma, didesnį dėmesį skirdami gynybai.

Norėčiau sakyti, kad antro kėlinio pirmoje pusėje mums pavyko kažkiek perimti iniciatyvą ir daugiau atakuoti negu varžovams, gerai smūgiavo Juozas, Mindė, kelis kartus pavojingai skesavome į baudos aikštelę bet apčiuopiamos naudos iš to neturėjome. Varžovai pakeičia abu savo puolėjus, vietoj jų išeina jauni greitai bėgantys, iš karto pasikeičia ir varžovų taktika. Kiekvienai progai pasitaikius jie mušdavo kamuolį mūsų gynėjams už nugarų ir kelis kartus klaipėdietis išėjo vienas prieš Labą. Pirmą kartą smūgiavo į mūsų vartininką, antru atveju kamuolys praskriejo virš vartų. Po šių skambučių atitraukėme Dainiuką paskutiniu, Pajuodį pastatėme griežtai su puolėju ir varžovų progos pasibaigė. Vėl žaidėme pirmo kėlinio futbolą, kur daugiau abi komandos mušė iš toli. Vėl gi, visa tai buvo be rezultato, ir pasibaigus 90 minučių švieslentėje degė nuliai.

Pratęsimas gavosi atsargus, niekas nenorėjo klysti. Nuovargis irgi darė savo ir žaidimas vyko praktiškai be progų. Gal tik reikėtų išskirti pirmo pratęsimo pabaigoje varžovų smūgį, kurį Labas atmuša prieš save, ir pakartotinai bandant smūgiuoti tarp jų įvyksta susidūrimas, varžovas lieka gulėti. Varžovai prašė 11 metrų baudinio, bet teisėjo švilpukas tylėjo. Negalėčiau pasakyti, kad kaip nors vaizdas pasikeitė ir per paskutines minutes. Komandos, kepinant saulei vis mažino tempą ir laukė baudinių serijos, gal pabaigoje varžovai kažkiek suaktyvėjo (o gal mes galutinai sėdome?), kelis kartus jie pavojingiau pakėlė kampinius, bet sustvarkėme.
Kad baudiniai yra loterija turbūt čia pasakoti nereikia, nes jeigu būtų kitaip, turbūt vedant 2:1 būtumėm pergalės nepaleidę, bet trys nesėkmingi bandymai iš eilės viską apvertė aukštyn kojom.

Serija atrodė taip:
Svajka įmuša, varžovas irgi 1:1
Mindė įmuša, varžovo smūgį traukia Labas 2:1
Kemo smūgį traukia vartininkas, varžovai muša taikliai 2:2
Juozas į skersinį, varžovas taikliai 2:3
Dainiaus smūgį traukia vartininkas ir varžybos pasibaigia.

Belieka pasveikinti Jambo komandą, linkime jums sėkmės kitame etape, tikrai buvo smagu su jumis žaisti, varžybos nors ir buvo nors ir kietos, bet korektiškos. Patiko ir teisėjų brigada, atšvilpė be priekaištų, leido komandoms pakovoti. Žodžiu, Klaipėdoje žaisti patiko, kad ir grįžom namo nieko nepešę.

Kelionė namo verta būtų atskiro atpasakojimo, nežinau kaip kiti busai važiavo namo, bet pas mus žibėjo Šaras. Aikštėje jis buvo nekoks, bet tribūnose pataisęs sveikatą, atskaitė mums tokią litaniją, kad ausys linko. Kada prie progos papasakosiu plačiau.

Rytoj (antradienį) Žalgirio bazėje žaisime nukeltas SFL varžybas su Kiemo komanda. Dėkui, varžovams už geranoriškumą, tiesiog savaitgalį dėl LFF taurės niekaip negalėjome prisiderinti. Smagu būtų sulaukti dar tokio pat gražaus žesto ir iš Ozo komandos dėl SFL Carlsberg taurės varžybų, kaip žinia, šį savaitgalį mes jau 10 kartą dalyvausime tradiciniame turnyre Juodkrantėje ir judėsime ten jau penktadienį. Tikimės, kad nereikės tų varžybų žaisti, tarkime, penktadienio vakarą...