Juodkrantė 2011

Visi kas turi gražias tradicijas padaryti šventę sau ir kitiems - niekada nepralaimi. Taip ir šiemet. 8-asis tradicinis Juodkrantės turnyras Česlovo Stonio taurei laimėti. Ant taurės jau puikavosi keturi įrašai, apie mūsų pasiekimus šiame turnyre. Po šių metų atsirado ir penktasis.
Renkamės į Juodkrantę standartiškai iš penktadienio vakaro. Kas su mėlynu busiuku, kas su rusvuoju linksmuoju kemperiuku.O kad kelelis nedulkėtų mums padeda mamų-žmonų sudėti lauknešėliai ir Statoiliniai ryšulėliai. O ypač tie sumuštinukai kurių kiekvienas buvo buvo suvyniotas atskirai.
Negalima nepaminėti ir krepšinio būnant Juodkrantėj - lietuviai žaidė, t.y. pralošė prancūzams. Daugelis kašį žiūrėjo naujame mūsų pasrinktame bare VilaVita, mažuma liko Ažuolyne, o asmenybė(s) kažkodėl krepšinį žiūrėjo "pas Šarą sobyboj". Kur yra "pas Šarą sodyba" nežino net visagalis google'as:)
Tolesniam naktiniam reidui pasirinkom dar vieną naują vietą - Aidelio pagaliukais neparamstytą kemperį. Kuris krypavo lingavo nuo susirinkusiųjų gausos. Gal antresolėje miegantis Zengelė ir nebuvo laimingas šiuo mūsų pasirinkimu, bet aš manau, jei kas nors iš tikrųjų būtų pradėjęs rūkyti kemperyje, tai ir Zengelė butų sutraukęs:) Ir iš kur mums žinot, kad ten miega Zenga.
Palingavęs, pakrypavęs namelis ant vištos kojelės anksčiau ar vėliau skirstėsi namučio.
Na bet kokią kiaušinienę mums ištaisė Samulis šeštadienį ryte. Kas su skaudančiom galvom, kas be galvų, bet visi taršėm kiaušinienę ir dėkojom shefpovarui. Na ir rinkomės po truputį į stadioną. Pamiklindami kojas ir/ar skrandžius laukėm švilpuko.
Gražios atidarymo kalbos iš paties Neringos mero, iš gaspadoriaus Česlovo ir važiuojam....
Šiemet jau galėjom žaisti ant geros kokybės didžiojo stadiono žolės.
Turnyras susiklosto stebėtinai lengvai. Šiaip pamenu dažniausiai kaudavomės iki paskutiniųjų. O šiemet..... Iškėlėm šį klausimą diskusijai, ar mes ant tiek geri, ar varžovai ant tiek nieko nesugebėjo pasiūlyti mums rimtesnio. Tad aikštelėje elgėmės gražiai, bet rezultatą darėm kiek nepadorų. Ko pasekoje p. Česlovas kitais metais žada padaryti tik 10 registruotų žmonių komandoje taisyklę.
Taigi laimim visas trejas varžybas:
Neringos komanda 8:0 (įvarčius dovanoja Dainius x2, Gelmis, Juozas x2, Marius Č. x2, Prusas).
Medikas 4:2 (Dainius, Aidas, Juozas, Egis)
Pakrančių apsauga 6:1 (Dainius x2 (būtų įpūtęs daugiau nei 0,4 promilės (taip užrašyta dienoraštyje buvo, tad nežinau)), Samas, Prusas, Juozas, Marius Č.)
Turėjom dvi netektis per turnyrą - vieną kritusį kareivį per varžybas - Gelmis gavo iš alkūnės į paakį ir teko kviesti visus daktarus į konsiliumą, o galų gale greitąją paklijuoti pamuštą akytę. O kitas kareivis buvo Čipsas....:)
Daromos eilinės nuotraukos asmeniniams ir klubiniams albumams su taure, tik gaila ji nespėjo sulūžti. Ir minam prie jūros, jau kitoms nuotraukoms su vyriškais triko. Šalta buvo... vėjas pūtė... pasimėgavimas jūros voniomis ir fotosesija tetrūko keliolika sekundžių:)
Tradiciškai vėluojam į oficialų turnyro uždarymą. Turnyro gaspadorius su neeiliniais scenos muzikantais, kuriems neprilygtų dauguma Youtube'o saviveiklininkų, padalina medalių, tiek saviems, tiek svetimiems, visiems kurie yra dj nusipelnę šiam turnyrui, Juodkrantei, kormoranams, futbolui, kitiems šiaip iš draugiškumo ir t.t. Iš mūsiškių pasiseka Gelmučiui - jis gauna geriausio turnyro puolėjo taurę. Trūko Gytulio.... ai trūko. Jo vietą buvo trumpam užėmęs Remyga, kaip pirmasis išėjęs į sceną pašokti.
Marius Č labai džiaugiasi gautu medaliu ir trim įmuštais įvarčiais. Vyrai tikrai nelieka nusivylę tais įvarčiais, nes mes labai gerai žinom kur nubėgt, ką paimt, kiek paimt ir kad nebereiktų daugiau lakstyt:)
Pabodus sėdėti aktų salėje persikraustėme po medžiu...
Balsai klegėjo iki gerų paryčių. Tik kažin kodėl mėlynas busas šiemet nevažiavo prie jūros, m? Bet pasirodo buvo drąsiųjų genių, kurie ėjo pėsčiomis prie jūros. Ir ne vieną kartą. O kai jau visai išaušo.... - vieni jau kėlėsi ir sėdo į mašinas ir važiavo namučio. O kai kas net nemigo ir ką tik buvo nužengęs iš Raganų kalno.
Vargšai vokiečių turistai. Jie nuoširdžiai bandė sekmadienį ryte ieškoti raganų tame Raganų kalne... Tegu jie kreipiasi į šio straipsnio autorių, jis gali papasakoti kokių velnių gali pamatyti ten iš tikro ir kur dingo visos raganos:) Matyt kitais metais imsimės kormoranų:)
Niekada nesinori išvažiuot iš čia. Niekada... Gal tik ta viena mintis, kad mes čia grįšim ir guodžia važiuojant ir snūduriuojant priekinėje buso sėdynėje.
Beje girdėjau žmones kalbant, kad tą vakarą automagistrale Panevėžys - Vilnius važiavo irgi apsnūdęs Apkelė, kuris net nebuvo Juodkrantėj. Ir vis dėlto jis buvo apspistas (koks gražus lietuviškas žodis) Aidelio ir Zengo kompanijos ir nureketuotas. Ar skani ta tušonkė su pomidorais??? :)
Tai vat tokia ta mūsų Juodkrantė. Ar mylit ją jūs?
Autorius nežinomas:)