Aktas - Tec vėl nulis : du

Įžanga. Po vakarykščių varžybų su TEC tenka konstatuoti, kad šį sezoną varžovai mums per kietas riešutas. O gaila, nes iš trijų jų iškovotų pergalių per 15 rungtynių dvi yra būtent prieš mus. Mes sugebame du kartus nugalėti pakiliai žaidžiantį Spartaką ir tuo pačiu sugebame abu kartus gauti nuo komandos, kuri kovoja A divizione dėl išlikimo. Nenustebsiu jeigu ir neišliks. Nors iš kitos pusės, per 180 minučių akistatos su Tec šiais metais, tesukūrėme dvi rimtesnes progas (abi pirmose rungtynėse), varžovai jų turėjo kur kas daugiau. Dėl to, nulis taškų turnyrinėje lentelėje kaip ir dėsninga.

Apie sudėtį. Labas – Dainiukas, Andrius, Pajuodis, Tadas – Mindė, Kemas, Petras, Apkė, Mindaugėlis – Virgis. Nuo keitimo jungėsi Gelmis, Šnioka, Ovkė!!! (Zykeli, ar matei ir leisk paklausti kada sulauksim tavęs žengiančio į aikštę?). Dar buvo Nerka, Egis, Gintas, Piktas, Aidelis, Šalnelė ir didelė Zykelių šeima.

Apie sasyskas. Sasyska šiandien buvo Samas (vėl dėl darbų nesugebėjęs atlėkti (jau pradedu galvoti, kad čia galioja posakis, kad jeigu darbai trukdo futbolui, tai reikia kažką daryti)) ir dar viena sasyska buvo Šaras, nesugebėjęs atlėkti bent paskutinėms 18-ai antro kėlinio minučių. Ko gero šitų dviejų žmonių vakar ir trūko labiausiai bandant užaštrinti žaidimą priekyje.

Apie varžybas. Kamuolį kaip ir kontroliavome visų rungtynių metu, tačiau galutinėje stadijoje truko aštrumo, galbūt net nestandartinių sprendimų, bendrai paėmus mūsų puolimas atrodė statiškai ir be smūgių iš toliau ir kelių skersų, nieko pavojingesnio varžovams ir žiūrovams taip ir neparodėme. O ką varžovai? Varžovai pirmame kėlinyje įmušę įvartį iš nieko (varžovai skersavo gana nestipriai, turėjo laiko kamuolį išnešt ir gynėjai o ir Labas galėjo ko gero išeiti, bet kažkodėl gavosi taip, kad pirmas prie kamuolio atsirado varžovas), antrame kėlinyje gaudė mus ant kontrų ir kelis kartus turėjo tikrai gerų progų pasižymėti. Antrą įvartį vistik gavome - jau pačioje rungtynių pabaigoje (suklydus gynybos linijai, varžovai išėjo dviese prieš Labą ir mušė į tuščius vartus).

Apie praleistus įvarčius. Nepraleidžiame mes jų daug šį sezoną, bet iš 15 praleistų, pusės galėjome ir neturėti. Vėl gavome tokį įvartį, kur grynai pritrūko koncentracijos. Kažkas kažkur pražiūri, kažkas pramiega, tuo tarpu varžovai žaidžia iki galo ir išnaudoja mūsų dovanėles. Mes privalome išgyvendinti šį aspektą iš mūsų žaidimo. Mes turime žaisti susikoncentravę visas 90 minučių.

Apie pyktį. Ir reikia dar supykti. Supykti ant varžovų ir visų pirma ant savęs. Mūsų futbolas per daug akademiškas, su tokio pat stiliaus komandomis mums dar kažkas gaunasi, tačiau kai susidūriame su tokiais varžovais (Tec, Kiemas, Viesulas), kurie eina į kiekvieną kamuolį, pas kuriuos sąvokos „palauk“ nėra, mes turime daug bėdų. Nes į kietesnes dvikovas mes nenorime/nespėjame eiti, bėgti kažkur pritingime arba tiesiog jau nebespėjame. Ir turim ką turim.

Apie galimybes. Esame diviziono vidutiniokai ir turbūt logiška kad esame lentelės viduryje. Turime variantų šokti aukštyn lentelėje, bet lygiai taip pat galime nusileisti ir žemyn. Įtemptas varžybų grafikas tęsiasi – dabar laukia dvi varžybos su Ozu. Penktadienį žaisime taurės aštuntfinalį, o sekmadienį lygos varžybas. Situaciją turime išties sudėtingą. Arba, arba. Arba viską palaidojame šiame sezone, arba galime abiejuose frontuose pratęsti kovą dėl apdovanojimų. Po šių dviejų varžybų jau bus lengviau, nes vėl grįšime prie vienų varžybų per savaitę. Sutinku, kad kas savaitę sužaisti po tris varžybas yra stipriai per daug, bet dar kaip nors pakentėkim šią savaitę.

Apie geranoriškumą. Pabaigai, dar kartą noriu padėkoti visiems varžovams (Spartakui, Kiemui, Tec, Ozui) už geranoriškumą dėl varžybų datos perkėlimo. Šiemet prašėme kaip niekad dažnai, tiesiog taip mums susidėliojo varžybų ir pramogų tvarkaraštis. Ačiū!