Mes vistik mokame mušti baudinius: Aktas - Ozas 4:1 (Video)

SFL Carlsberg taurės ketvirtfinalio varžybas pradėjome nuo to, kad atsilyginome dėže alaus varžovams už varžybų perkėlimą iš praėjusio penktadienio į šį. Taip, mes tuo metu buvome Juodkrantėje, ir Ozui nesutikus, kažin ar turėtumėm startinį vienoliktuką. Ačiū dar kartą!. 
Neblizgėjo mūsų sudėtis kiekybiškai ir šiandien. Pradėjome taip: Labas – Cica, Gelmis, Tadas, Mindaugėlis – Kemas, Petras, Virgis, Juozas, Šmigis – Samas. Nuo keitimo tik du - Apkė ir Ovkė. (Bet šiuo atveju gal tinka posakis - svarbiausia ne kiekybė o kokybė, arba gal kuo mums blogiau tuo geriau?). Brofkė irgi buvo ne stebuklai: Nerka, Egis, Aidelis, Čipsas ir Mindaugėlio mergaitė. Kažkaip dar prieš rungtynes sukirbėjo mintis, kad Mindaugėlio mergaitė šiandien atneš mums sėkmę ;). Oranžinių aikštėje ir jiems prijaučiančių tribūnose buvo gerokai daugiau. Aikštės žaidėjų priskaičiavau bene 17-a. Ir susirinkę jie visi buvo gerokai anksčiau prieš rungtynes ir apšilimą jau visi darė pagerintą, tuo tarpu pas mus apšilinėjo Šmigis ir Labas. Kiti gi, dar tik rengėsi. Likus 10-iai minučių iki pradžios sudėtį jau turėjome, netgi kvadratą pažaidėme, o ir po kelis kartus pasmūgiavome į vartus. Išklausę nurodymus, juokais pašnekėjome, kad žaisime kaip makedonai krepšinį – lėtą protingą futbolą, nebėgsime akis išdegę, bandysime palaikyti kamuolį, o ten jau pažiūrėsime kas čia gaunasi.  
O gavosi visai neblogai, net pačiam buvo keista, kad pradėjome geriau negu varžovai, ir kamuolį palaikėme, ir kraštus gerai jungėme (ypač patiko Kemo ilgi perdavimai iš gilumos) ir Samą kelis kartus paleidome į akistatą su vartininku, deja bet abu kartus nepavyko tinkamai sukontroliuoti kamuolio ir momentai nesigavo. Pasirodžius tikrąjam jų vartininkui (iki tol stovėjo aikštės žaidėjas) išdrąsėjo bei aštriau pradėjo žaisti ir Ozas. Po vieno jų skerso smaigalyje buvęs oranžinis griūdamas muša virš vartų. Mes atsakome pavojingu Virgio išpuoliu, šokinėjantį kamuolį ties 16-os metrų riba jis perkelia per vartininką, o tuo pačiu ir per vartus. Kartą po kampinio pavojingai smūgiavo ir Juozas, bet jų vartininkas sugeba kamuolį nukreipti į užribį. O gaila. Likus 10 minučių iki kėlinio pabaigos jau nebežaidžiam to ramaus futbolo, momentais degam, kamuolio nepalaikom, mušam tolyn nuo savų vartų, varžovai tuo naudojasi ir bando mus prispausti, tai iš dalies pavyksta, kelis kartus jie smūgiuoja šalia vartų, o kartą išėjęs jų kairys saugas prieš Labą, muša į pastarąjį. Tą chaosą nutraukia teisėjo švilpukas ir einame sustyguoti savo žaidimo.
Antras kėlinys prasidėjo abipusėmis atakomis, abi komandos kūrė pavojingus momentus, į mūsų du gerus smūgius galva varžovai atsakė keliais pavojingais smūgiais kojomis, dar po kartą abi komandas gelbsti vartininkai. Iš esmės vistik sakyčiau, kad antrame kėlinyje mes buvome dažnesni svečiai pas Ozą, negu jie pas mus. Ypač neblogai pas mus dirbo kraštai - Šmigis ir Juozas, skersavome išties nemažai, momentais netgi kamuolys užsilaikydavo pas juos baudos aikštelėje, ten padarydavom po kelis perdavimus, tik gaila, kad lemiamas smūgis gaudavosi nekoks. Kelis momentus turėjo ir varžovai, jie ypatingai greitai jungdavosi iš gynybos, į ataką ir turėdavome bėdų juos stabdant, bet apsigynėme. Dar užstrigo keli tiek mūsų, tiek jų standartai. Mūsų smūgiuotą baudos smūgį vartininkas atmušė prieš save, deja, bet niekas nesugebėjo jo pakartoti, o varžovų pakeltą kampinį Labas prašoko ir mus išgelbėjo tik netisklus Ozo smūgis galva. Paskutines 15 minučių greitis ženkliai sumažėjo ir abi komandos praktiškai labiau norėjo nepraleisti negu pabandyti įmušti. Kėlinį užbaigė varžovų baudos smūgis iš dvidešimtkelių metrų per senelę, bet jis nebuvo stiprus ir Labas spėjo nubėgti bei atmušti kamuolį.
Iš esmės gavosi lygios, korektiškos rungtynės ir 11 metrų baudinių serija, ko gero, buvo dėsningas to rezultatas. Dėkui varžovams už kovą, dėkui ir visiems trims teisėjams (Gutovskiui, Jakubovskiui ir Kundrotui) už gerai atliktą darbą, nė akimirkai nebuvo leista suabejoti jų profesionalumu, apsiėjome (kaip nekeista varžybose su Ozu) be kortelių, o toliau sekė loterija. Drįsčiau sakyti, kad mes per keletą metų iš eilės spėjome geriau pasiruošti tai serijai, nes bene kiekvienais Carlsberg taurės metais, kažkuriame iš etapų tenka pasitikrinti mušant baudinius, o šiemet netgi tai teko daryti LFF taurėje prieš dvi savaites Klaipėdoje.
Taigi:
Cica muša taikliai, varžovas tiesiai į stovintį Labą 1:0
Virgis muša taikliai, varžovas šalia vartų 2:0
Petras muša taikliai, varžovas irgi 3:1
Samas iš antro karto (pirmame epizode vartininkas buvo iššokęs kelis metrus iš vartų dar prieš smūgį) muša taikliai 4:1,
Video yra čia: http://www.youtube.com/watch?v=4IZKtzWGvys
ir mes ketvirtus metus iš eilės pasiekiame taurės pusfinalį. Smagu!
Sekančios varžybos jau poryt, vėl su Ozu, vėl tam pačiam Paneryje, vėl 18:00. Dalyvavimas šiandieniniams privalomas, plius gerai būtų, kad suvažiuotų ir likusi chebrytė iš bulviakasių bei darbų. O šiandien visiems sudalyvavusiems parašyčiau 10 balų! Gero, turiningo, smagaus savaitgalio!