Aktas - Fakyrai 0:0

Vėl sužaidėme nulinėmis lygiosiomis. Šį kartą su komandėle, kuri dar teoriškai galėjo įsikabinti į Prelegentus, tačiau praktiškai turbūt ir patys Fakyrai jau nebetikėjo, kad tai įmanoma. Būtų kitaip, ko gero šiandien varžovai pademonstruotų kažkiek geresnį futbolą, bent jau tokį, kokį matėme VPU stadione pirmo rato varžybose. Taip, kamuolį spardė varžovai daugiau nei mes, progų irgi susikūrė daugiau, bet ne tiek, kad užtektų pergalei.
Jau nuo pat apšilimo matėsi dvi dešimtys varžovų ir vienuolika mūsiškių. Privertėm Egį suvažinėti iki namų pasiimti aprangos, nors žengė jis į aikštę ir iolikai minučių, bet vis geriau nei nieko. Kaip beje ir visada pasiruošęs žaisti Čipsas. Smagu, kad ir Petras po baliaus atvažiavęs tik pasižiūrėti varžybų vistik persirengė ir išdrįso žengti į aikštę, jis tikrai buvo reikalingas ir sužaidė tikrai neblogo lygio varžybas. Kaip beje ir visi likę kiti. Pas mus jau kelintas varžybas susiklosto tokia situacija, kad kuo mums blogiau susirinkimo prasme, ir kuo varžovas rimtesnis, tuo mes sužaidžiame geriau. Nes iš tiesų sužaidėm drausmingą, pagal turimus resursus, gero lygio gynybinį futbolą, progai pasitaikius atakavome ir antrame kėlinyje galėjome laimėti. Negaliu nuvertinti ir varžovų, jie šiandien žaidė pirmu numeriu ir buvo arčiau pergalės. Tačiau pasikartosiu, ne ant tiek arti, kad tą pergalę pasiimtų demonstruodami tokį, kažkiek apatišką ir atsipalaidavusį futbolą.
Aikštė buvo sunkoka, nors ir be lietaus, bet vis tiek tokia rudeniškai sunki. Dar tas 30-ies metų senumo kamuolys... Pradėjome taip – Labas (z Wilna ;)) vartuose, gynybos liniją sudarė Anykščių trio – Ovkė dešinėje, Andriukas ir Gelmis viduryje plius dešinėje telšiškis Tadytis, sauguose viduryje žaidė iš Radviliškio kilęs Kemas, vilniečiai Šaras ir Samas, kraštiniais saugais sužaidė Juozas is pa Utenos ir Svajka iš miestelio ant ežerų – Daugų. Puolime iš pradžių žaidė (turbūt vilnietis?) mūsų kūtvėla-metalistas Čipsas. Nuo brofkės vėliau pasijungė ukmergiškiai Petras ir Egis. Nerka vadovavo žaidimui nuo brofkės, ant kurios taipogi buvo Arijus, Andžikas su savo trimis mergaitėmis, bei Tado mergaitės su dar vienu augančiu garsiakalbiu geniuku. Link ko aš čia vardinu tą visą Lietuvos miestelių geografiją, ogi link to, kad pradžiai pagalvojau, kad anykštėnų pas mus šiandien buvo dauguma, bet vis tik, vilniečiai ant šio skaičiaus buvo gausesni, o jau dabar matau visai kitą vaizdą. Keisčiausia, kad mes šiandien neturėjome nei vieno panevėžioko, nors sąrašuose jų turim bene 10!!! Tai vat galvoju, kad reikėtų kokį tais palyginimą sugalvoti tai didelei panevėžiokų armijai už tokį atsainų požiūrį į lankomumą.
Varžybas pradėjome atsargiai, žiūrėjom kokį čia tempą pasiūlys Fakyrai. Iš tiesų nepasiūlė jokio ir mes įsižaidėme nuo pirmų minučių, pavyko ir kamuolį saugams palaikyti, o ir gynybos linija tvarkėsi neblogai. Patiko viduryje gerai sužaidęs Andriaus ir Gelmio tendemas, Tadytis savo krašte susitvarkė be priekaištų, o Ovkei atitekęs bene geriausias varžovų žaidėjas Tučinskis rūpesčių kažkiek pridarė. Tačiau ne tiek, kad Ovkė būtų nesusitvarkęs. Kelis kartus varžovas susikūrė progas, bet visumoje viskas buvo daugmaž gerai ir tame krašte. Patiko man šiandien mūsų, tokie darbiniai, kraštiniai saugai, jungėsi jie ir į atakas, o ir į gynybą visad spėdavo pargrįžti. Gerai suėjo grajus ir Kemui, Šarui, Samui bei vėliau įsijungusiam Petrui, visi sugebėdavo palaikyti kamuolį ir žaidimas iš tiesų gavosi. Šaras dar kelis kartus sužaidė viduryje griežčiau, gal būtent visiems šitiems žaidimo elementams susidėjus į krūvą ir nepamatėme to ypatingai didelio varžovų noro/ryžto laimėti. Šiandien bene pirmą kartą po ilgesnės pertraukos pasižaidėme savo malonumui, tikrąja to žodžio prasme, tikrai iš šalies žiūrint beveik viskas mūsų žaidime šiandien tenkino.
Dėkui varžovams už grajų, eilinį kartą buvo su jumis smagu paspardyti kamuolį, na ir turbūt belieka pasveikinti jus su sidabro medaliais. Žinant kokį žvaigždyną šiemet yra surinkę Prelegentai, tuo pačiu kokį tempą jie buvo pasiūlę nuo pat primo turo, manau, kad ir taip gana ilgai kabinotės į jų nuvažiuojantį traukinį. Todėl ta antra vieta tikrai solidus rezultatas. Ačiū ir teisėjų brigadai už gerą darbą, tikiu, kad abi komandos neturi jiems didelių priekaištų, kilti gaisrams Jurijus Paškovskis tiesiog neleido, o kortelės iš esmės parodytos teisingai.
Po varžybų nulėkėme į šalia Bukiškių esančią kavinę išlenkti po bokalą, tuo pačiu ten pat užsakėme ir pirtelę, kuri bus po paskutinių varžybų čempionate, šeštadienį, spalio 29 dieną su Viesulo komanda. Planuokimės.
Na, o kitos savaitės ketvirtadienį musų senoliai žais su LiCS senjorų čempionate, varžybos vyks LFF stadione 20:30, o savaitgalį jau su tais pačiais lics‘ais žaisime ir SFL‘e. Varžybos ko gero vyks irgi tame pačiame LFF stadione.