Aktas - Viesulas 2:1

Gal kiek pavėluotai, praėjus trims dienoms po paskutinių mūsų varžybų šių metų SFL čempionate, skubu pranešti, kad lentelėje vistik šoktelėjome per kelias pozicijas aukštyn ir ypatingai dideliam Dainiuko džiaugsmui pabaigėme penkti. Žinant kaip klostėsi mums čempionato eiga, sakyčiau, kad susidėliojo visai neblogas rezultatas, o jeigu dar būtumėm sudalyvavę ir taurės finale, tai būtų praktiškai ideali pabaiga.
Paskutiniame ture, Bukiškio stadione priiminėjome Viesulo komandą. Kaip jau tapo įprasta, čempionatui artėjant į pabaigą, vėl turėjome keblumų dėliojant sudėtį, laimei, vėl patraukė mus Čipsas ir Piktas, vėl abu užsivilko aprangas, antrasis beje žengė vėl kaip aikštės žaidėjas. Taigi, galutiniame rezultate surinkę visus vienuolika išėjome sukovoti prieš Viesulo komandą. Gerai, kad pirmo kėlinio viduryje prisijungė Svajka ir Egis, tie keli keitimai tikrai buvo svarbūs, nes atsipūsti rungtynių metu tikrai norėjo ne vienas.
Labas – Dainiukas – Ovkė, Andrius, Tadas – Apkė, Mindė, Petras, Piktas – Samas, Čipsas. Nuo brofkės jau minėti Svajka ir Egis. Ant brofkės Nerka, Zenga, Gytulis, Cica, Dirma, Aidelis, Vaidutis ir Tadyčio šeimyna.
Varžybas iš esmės kontroliavome, varžovai pagrinde gynėsi, bandydavo kontratakuoti, kartais tai jiems neblogai pavykdavo. Visų rungtynių metu, krito į akis ypatingai didelis varžovų noras sužaisti į kaulą. Net ir tuose momentuose kai jau aiškiai matėsi, kad kamuolio jie nepasieks. Tiesiog vistiek varžovai čiuoždavo, lipdavo ant kulnų ir kitaip bandydavo įkirsti. Toks nešvarus futbolas visų rungtynių metu, pagarbos varžovams aišku nepridėjo, nežinau nei kam jiems to reikėjo, nei kodėl jie taip žaidė, bet pamažu iš visai atrodytų nesvarbių turnyrine prasme rungtynių, varžybos peraugo į gana grubias. Sakyčiau ir nebe silpnokai atidirbusio teisėjo pagalbos. Labai jau daug šį kartą buvo nepastebėtų baudų, po kurių rungtynės netgi kažkiek buvo paleistos. O tereikėjo parodyti po keletą kortelių ir būtų viskas nurimę. Deja, bet teisėjas leido komandoms aiškintis pačioms, o jos jau aiškinosi kaip mokėjo.
Pas mus du įvarčius įmušė, paskutiniu metu ant bangos esantis Samas, gaila, kad čempionatas jau pasibaigė :). Įvarčiai gavosi darbiniai, kažkiek panašūs, kai mūsų atakų baigiamojoje stadijoje smaigalyje atsidurdavęs Samas mušdavo savo kaire tiksliai. Nemažai darbo turėjo ir varžovų vartininkas, jau eilinį kartą įsitikiname, kad žaidžiant su Viesulu jis yra bene pusė komandos, nebuvo išimtis ir šiandien. Jeigu kažkokių stebuklingų smūgių ir nebuvo, bet visus kitus, kurių buvo išites nemažai, sugavo užtikrintai. Varžovai antro kėlinio pabaigoje irgi surengė keletą pavojingų atakų, po vienos iš jų kamuolys pataikė į skersinį, o dar po vienos, jau pačioje rungtynių pabaigoje, kai gan stipriai Egiui užvažiuojama per kojas (teisėjas ir vėl nepamato to epizodo), varžovai įmuša paguodos įvartį.
Pelnyta pergalė 2:1 ir geros nuotaikos patraukėme į šalia stadiono esančią pirtelę, kur Tadytis ir Cica lygino tam tikras progas (pirmasis sūnaus gimimą, antrasis gimtadienį), o tuo pačiu ir uždarėme sezoną. Visai neprastai pasibuvome, pasisėdėjome, pabendravome ir patys pačiausi vakare dar patraukė į miestą. O ten tai jau ...
Keletas nuotraukų iš varžybų su Viesulu: