Apie turnyrą Ukmergėje ir einami labai svarbūs reikalai...

Šiandien sudalyvavome labai neblogo formato turnyre Ukmergėje. Varžovai neblogo kalibro, tiek Spartakas (III vieta praeitų metų SFL‘e), tiek Fakyrai (II vieta) turbūt ir šiemet bus tarp tų komandų, kurios kovos dėl medalių. Todėl, prasibėgiojimas tiek su vienais, tiek su kitais buvo tikrai naudingas.
Trečia Ukmergės aikštė šiai dienai tikrai yra geresnė tiek už Grigiškių stadioną, jau nekalbu apie Marakaną, todėl palakstyti joje buvo pakankamai smagu. Jau nekalbu apie pirmą ir antrą aikštes, kuriose šiai dienai niekas neleistų judėti.
Gana solidus mūsų ekipažas iš Vilniaus išjudėjo iš pažiūros vėlokai, bet spustelėję Ukmergėje buvome anksti ir apšilimą pradėjome likus geram pusvalandžiui iki varžybų. Labas, Samas, Ovkė, Pajuodis, Mindaugėlis, Svajka, Dainiukas, Mindė, Petras, Aidelis, Kostas, Gelmis, Šnioka, Marius A. (kol kas A., po to reikės kažkaip jumis su kitu Marium L. atskirti, šiam momentui neturiu variantų ;), Andrius, Apkė – viso 16 žmonių. Dar ant brofkės šitam paradui sudalyvavo Nerka, buvo ir Aideliukas, o ir Šniokos mergaitė irgi buvo kartu. Lyginant su varžovais atrodėme labai neblogai.
Jeigu su saugais ir puolėjais buvo pas mumis pakankamai aišku, tai su gynybos linija iš tiesų daug eksperimentavome. Joje teko pažaisti Samui, Pajuodžiui, Ovkei, Mindaugėliui, Svajkai, Šarui, Andriui, Gelmiui. Galbūt tos rotacijos pasekoje ir prasileidome per abi varžybas penkis įvarčius, daug daugiau nei mes esame įpratę, bet šiai dienai rezultatas toli gražu nėra pagrindinis dalykas. Sprendėme savo uždavinius ir labiau norėjome patikrinti kaip kas atrodo vienoj ar ktioj pozicijoj, tuo pačiu akcentavome judėjimą bei kamuolio palaikymą. Ne viskas gavosi, bet šiai dienai ko gero tai normalus reiškinys.
Pirmose varžybose tikrinomės kas geresni su Spartaku, ir jau kokią 5-ą minutę prasileidome įvartį. Kažkur neišnešėme, kažkur suvėlavome sužaisti greičiau, ko pasekoje varžovai perėme kamuolį ir išvedė savo puolėją į gerą poziciją smūgiuoti. Pirmą smūgį Labas atmušė, tačiau į pakartotinį smūgį nebespėjo atsikelti. Po tokio greito įvarčio žaidimas pasidarė ganėtinai lygus, praktiškai visą pirmą kėlinį žaidimas vyko aikštės viduryje, abi komandos susikūrė tik kelias pusproges įvarčiui pasiekti, bet nepaisant to, žaidimas buvo gyvas ir tikrai smagiai žiūrėjosi. Antras kėlinys prasidėjo panašiai kaip ir pirmas, tačiau palaipsniui komandos pradėjo aktyviau reikštis priekyje ir netgi, sakyčiau, momentais jau buvo galima pamatyti tą futbolą kurį norime ir galime žaisti. Tačiau likus 10-15 minučių iki rungtynių pabaigos, nevykusiai sužaidžiame gynyboje, varžovas perima Labui skirtą perdavimą ir muša antrą. Ko gero, tai buvo lemiamas rungtynių momentas, nes po jo metėmės labiau atakuoti nei gintis, Spartakas gaudė ant kontratakų, turėjome progų ir mes, ir varžovai, kol galutinį tašką greitoje atakoje po skerso iš mūsų kairės varžovų puolėjas ant pirmo virpsto griūdamas tiksliai smūgiavo kamuolį aplenkdamas tiek gynėją tiek Labą. Taip ir pabaigėme, sakyčiau 0-3 buvo ne pagal žaidimą, bet, kad Spartakas nusipelnė pergalės irgi negaliu nesutikti. 
Kažkiek atsikvėpę po pirmų varžybų, žengėme į aikštę žaisti prieš Fakyrus. Žaidimas jau buvo visiškai kitoks, kažkaip ir atrodėme pranašiau ir lyginant su pirmom varžybom ir kamuolys laikėsi ir žaidimas buvo labiau jų pusėje nei mūsų. Neišmušė mūsų iš vėžių ir vėl ankstokai praleistas įvartis, po gražaus smūgio nuo baudos aikštelės prieigų, kamuolys pradžiai atsimušė į skersinį, o po to nusileido pas mumis į tinklą. Po to perėmėm iniciatyvą į savo rankas visiškai, mūsų saugai ir puolėjai vienas po kito kūrėsi momentus, kol galų gale imušė Samas, po Svajkos reido palei galinę liniją ir tikslaus perdavimo iš kairės, Samas įmušė į apatinį vartų kampą. Dar po 10 minučių Samas griūdamas galva smūgiavo tiksliai į patį kampą jau po Mariaus skerso iš dešinės. Įvartis gražuolis patikęs ne tik mums bet ir varžybas stebėjusiems žiūrovams. Antrame kėlinyje vėl vykdėme rotaciją, žaidimas išsilygino, abi komandos žaidė panašų futbolą, kelis kartus pasitikrinome ar visi turime apsaugas, bet iš esmės varžybos vyko tvarkingai. Samas po Labo toli išnešto kamuolio pradžiai aplenkė varžovų gynėją, tada jau susitvarkė ir su sudelsusiu išeiti vartininku. Žodžiu, Samo hattrick‘as dar kartą parodo, kad šiai dienai Samas vis tik puolime yra mums kur kas naudingesnis nei žaisdamas paskutiniu gynyboje, nors, vėl gi, žaidimo Samas nesugadino ir ten. Galėjome įmušti ir dar kelis įvarčius, Kostas pataikė į virpstą, po to tą patį Kostą varžovai sustabdė kaip kokiam ledo rytulyje, dviese korpusais uždarydami į „korobkę“. Na, o likus 10-iai minučių kažkaip atidavėme aikštės vidurį ir varžovai vis dažniau atsidurdavo pas mumis. Labas kelis kartus neišėjo ant skersų, kai kur gynėjai laiku nepasaugojo vienas kito, saugai sėdo ir atsirado kažkoks nervingumas, ko pasekoje įsileidome antrą įvartį. Kažkoks nesąmoningas gavosi, ilgą laiką varžovas bėgo su kamuoliu, lyg ir bėgo mūsiškiai šalia, o po to baudos aikštelėje jau bandėme išnešti, gavosi šiokia tokia sumaištis, po kurios gan nestipriai smūgiutas kamuolys įlėkė į apatinį vartų kampą. Likus kelioms minutėms varžovai dar pabandė palyginti, bet kažkaip susitvarkėme ir galutinis rezultatas 3:2 mūsų naudai.
Trečiose rungtynėse Spartakas nelengvai įveikė Fakyrus (1:0) ir galutinėje lentelėje užėmėm antrą vietą. Dėkui Spartakui už turnyro suorganizavimą, tikrai pasiteisino, jeigu ateityje planuotumėt surengti kažką panašaus mes mielai sudalyvautumėm. Sąlygos buvo labai neblogos, varžovai teisingi o ir ta dėžė alaus irgi buvo visai į temą.
Ką gi, mūsų kitą savaitę laukia tokie reikalai: trečiadienį 18:30 judam Grigiškėse su Kruša, sekmadienį LFF stadione 17:00 SFL taurės 1/32 su Viesulo komanda. Nežinau kaip jus visus priversti registruotis per www, iš kitos pusės jeigu jums patinka iš manęs gauti po keliolika mailų per dieną, tai galiu ir paspaminti ;)
Na, ir 2% rinkimo vajus jau link pabaigos eina, neatidėliokit iki paskutinių dienų, pakalbinkit gimines, draugus, pažįstamus. Tai, šiai dienai, yra mūsų pagrindinis finansavimo šaltinis, tik jo dėka neturime jokių nario mokesčių, tad nelikite abejingi. O ir juk visi rėmėjai liepos pabaigoje tradiciškai sudalyvauja klubo šventėje! Tie, kurie pareigingi, tikiu, kad viską sutvarkys patys, kiti gi, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali, galbūt pritingi susisiekit su Nerka, Labu arba Egiu, viską galime kartu sutvarkyti, tereikia minimalių pastangų. Juolab, kad šiemet skyrus 2 %, deklaracijoje galima nurodyti, kad parama skiriate 5 metams, tai ateinančiais metais jau nieko nebereikės pildyti. Dar kartą sakau, davai, pajudiname šitą reikalą per ateinančią savaitę, kad nebereikėtų po to tvarkyti reikalų paskutinę dieną. Jeigu jau daskaitėte šitą mano rašliavą net iki čia, tai tikiu, kad viską šiuo klausimu užfiksavote ir viską padarysite taip kaip reikia.
P.S. Zykeli, tą dėžę alaus gimtadienio palyginimui, laikau pas save iki to karto, kaip pats būsi ir kai kartu galėsime į tavo sveikatą išgerti. Todėl šitas  reikalas šiandien nebuvo užskaitytas ir laukiame tavęs pasirodant trečiadienį!