Aktas - Kruša 6:1

O šiandien teko sužaisti su etatiniu draugiškų varžybų varžovu – Krušos komanda. Pasižaidėm smagiai, nors rezultatas ir didelis, manau, kad abi komandos praleido šį trečiadienį naudingai.
Labas – Ovkė, Šmigis, Pajuodis, Gelmis – Svajka, Dainiukas, Marius A., Marius L., Virgis – Samas. Nuo keitimo jungėsi Apkė, Šnioka, Romas (kuris Marko), Kostas ir Romas (kuris Pranckevičius). Ypatingai smagu dėl pastarojo - po 14 mėnesių pertraukos, Romas pirmą kartą ragavo didžiojo futbolo, tikiu, kad ilgai netrukus jis žais vėl tą patį kietą kokybišką futbolą, kurį žaidė iki traumos. Žaidimui dirigavo Nerka. Varžovai pagal masiškumą atrodė gerokai silpniau, neturėjo jie ir vartininko.
Beveik visas rungtynes turėjome iniciatyvą, galbūt pirmas 15 minučių niekaip negalėjome prisiversti bėgti, galvoju, kad čia gal ir blogo apšilimo pasekmė, bet po to įsibėgėjome ir didelių neaiškumų nebuvo. Kažkaip šiemet mes ūgtelėjome tiesiogine to žodžio prasme. Atėjus į komandą abiems Mariukams (vienas iš jų šiaip labai aukštas, kitas turi labai gerą šuolį), Kostui, Romui mes praktiškai nepralaimime oro dvikovų. Jau nekalbu apie šiaip mūsų kresnus vyrus – Šarą, Gelmį, Juozą, Ovkę – tikrai turime ką priešpastatyti varžovams antrame aukšte, dėl to iš karto lengviau ir standartinių padėčių metu. Būtent tokį ir įmušėme pirmą įvartį, po Svajkos pakelto kampinio Marius L. Iššokęs bilekiek aukščiau už šalia buvusį gynėją, galva tiksliai mušė į devynis. Po 5 minučių sekė visai nebloga ataka dešine puse, po kurios buvo skersuotas kamuolys į baudos aikštelę, o ten buvęs Virgis iš oro muša tiksliai. Po šio momento kelis kartus mūsų vartams grasino ir Kruša. Po vieno jų tokio išpuolio įsimušėme į savus vartus. Tačiau ilgai netrukus Gelmis muša į tolimą viršutinį vartų kampą ir vėl ganėtinai ramu. Turėjome tų progų progelių ir daugiau, tačiau ganėtinai dažnai strigome atiduodant paskutinį perdavimą. O ir smūgių iš toli praktiškai neatlikome. Antro kėlinio pradžioje pasižymėjo Marko, po sumaišties baudos aikštelėje jo smūgiuoto kamuolio varžovų vartininkas pagauti nesugebėjo. Po to sekė tuščių 30 minučių, per kurias mes įnirtingai bandėme išvesti mūsų puolėjus vienus prieš vartininką, atakas sėkmingai stabdydavo Krušos komandoje bene geriausiai atrodęs Burzdikėlis o ir teisėjo švilpukas vieną po kitos fiksavo nuošales. Varžovai kontratakavo, buvo momentų kai nesuspėdavome išsidėstyti viduryje saugų tarpe, bet, iš esmės apart to, kad kartą Šnioka vienintėlis iki galo atidirbo gynyboje ir nutraukė pavojingą Krušos ataką prie mūsų vartų, bent jau man daugiau joks momentas neįstrigo. Pas mus gi, savo įvartį įmušė ir Marius A. Jeigu būtų fiksuojamos nubėgtos žaidėjų distancijos, tai kažkaip galvoju, kad Marius po šių rungtynių pirmautų šioje kategorijoje. Nenuostabu, kad jis surado ir savo progą įmušti. Galutinį tašką rungtynėse padėjo Marko, pasistabdęs kamuolį baudos aikštelėje, bekentu įmušė į tolimą viršutinį vartų kampą - 6:1! Gražiai čia gavosi, visus įvarčius mušė sauguose žaidę žaidėjai, puolėjai mūsų šį kartą taupėsi, turbūt, oficialioms varžyboms, kurios startuoja jau šį sekmadienį, ane Kostai? ;) 
Dėkui varžovams už kovą, šį kartą buvome stipresni mes, sėkmės jums ateinančiame sezone.
Po varžybų truktelėjome alaus, nors Zykelio ir vėl nebuvo, tačiau nusprendėme ilgiau nebelaukti, išgėrėme tamsiojo čekiško alaus be pačio lygintojo. Palyginimą užskaitom ;)
O šiaip iš esmės galvoju, kad labai gerai prasibėgome, išsijudėjome ir tikrai neblogos nuotaikos laukiame SFL taurės sekmadienio varžybų su Viesulu, kurios vyks 17:00 LFF stadione. Iki!