Naujieji Verkiai - Aktas 0:9

Su išties įspūdinga pergale geniukai!
Kol kas viskas kaip sviestu patepta, bet atsipalaiduoti tikrai neturėtume. Visa kova čempionate dar priešakyje, kol kas mėgaukimės futbolu tiek kiek leidžia mums varžovai. O Naujieji Verkiai šiandien mums tai leido.
Kažkiek su nerimu (gal ne tiek nerimas, kiek labiau nežinomybė) laukėme kovos su visiškai nepažįstamu varžovu. Kažkiek susimąstyti vertė ir jų comeback’as pirmame ture su Spartako komanda. O kad Spartakas neprasta komanda galėjome įsitikinti per draugiškas priešsezonines rungtynes.
Vienaip ar kitaip džiugino mūsų rinkimasis į varžybas. Šiemet kaip niekad turime daug vidinių resursų, kai varžybose gali būti pasiruošę sudalyvauti bene 30 geltonai mėlynų!!! Sudėtis labai išsilygino ir norisi tikėti kad atėjus dviejų varžybų per savaitę grafikui (permečiau tvarkaraštį tokių savaičių turėsime 4-5 tikrai, dar prisidės ir LFF taurė), neturetų kilti problemų šiuo klausimu.
Labas – Tadytis – Svajka, Andrius, Mindaugėlis – Dainiukas – Juozas, Petras, Marius, Mariukas – Kostas. Nuo keitimo jungėsi Ovkė, Virgis, Šnioka, Aurimas, Apkė, Šmigis, Marko. Brofkė: Nerijus, Egis, Samas, Čipsas, Gelmis, Dirma, Gytulis su sūnum, Gintas, Ovkės, Tadyčio ir Juozo mergaitės ir Kristijonas irgi buvo. Atrodo ankstyvas šeštadienio rytas, o 31 mūsų susirinko! Smagu.
Neprastai atrodė ir varžovų suolelis, bene 5-6 keitimai, nors teisybės dėlei reikia pripažinti, kad kelių vedančių žaidėjų pas juos nebuvo.
Varžybos prasidėjo šiokiu tokiu kuriozu, patikrinus apsaugas, pusei varžovų komandos teko eiti ir spręsti klausimą kur tas apsaugas gauti... Nežinau, ką jie susikišo į getras (į apsaugas tai nebuvo panašu), bet varžybos galų gale prasidėjo. Kadangi Naujųjų Verkių apranga irgi yra geltona, tai teko mums vilktis skirtukus.
Pradžia (bene 15-20 minučių) buvo išties sudėtinga. Ar prastas apšilimas, ar ankstyvas laikas tai sąlygojo, bet pradžioje nei judėjimas buvo geras, nei kamuolys laikėsi. Bet palaipsniui įsivažiavome. Labai savalaikis buvo Mariaus įvartis, kokią 15-ą kėlinio minutę. Po jo sekė keli varžovų išpuoliai, vienas buvo ypatingai pavojingas, bet verkiškis nesugebėjo pataikyti į vartus iš kokių 8 metrų. Ši varžovų proga ir buvo bene vienintėlė jų rimta. Toliau tebuvo tik smūgiai iš toli kurie skriejo arba pro šalį arba tiesiai į Labą. Mes vieną po kito pradėjome mušti įvarčius. Antrą ir trečią įvarčius uždėjo Kostas, ketvirtą – Mariukas, galutinį tašką pirmam kėlinyje uždėjo Dainiukas – 5:0 ir tikrai neprastos nuotaikos laukiame antro kėlinio.
Antrame kėlinyje (panašiai kaip ir pirmame) apie 15 minučių žaidimas vyrauja apylygis, o po to pradedame mušti mes. Hattrick‘ą uždeda Aurimas, o paskutinį įvartį įmuša Juozas - 9:0! Ir negaliu pasakyti, kad išnaudojome visas susikurtas progas. Toli gražu ne! Neperlenksiu lazdos, sakydamas, kad galėjome įmušti ir kokių 15-a įvarčių. Turbūt taip nebūna, kad visos progos yra išnaudojamos, bet dėl to mes šiandien tikrai neliūdime. Po varžybų Romas (tas kuris Marko) lygino gimtadienio reikalą, buvo alaus ir kažkokio tais stipresnio latviško marmalo, kažkiek pasėdėjome, padiskutavome ir geros nuotaikos skirstėmės „ant“ savaitgalio.
Sekančias varžybas žaisime kitą sekmadienį, grįžtame į Bukiškio stadioną, kuris (žmonės kalba) pavirto į „Marakaną“... Varžybų pradžia 18 valandą, varžovas - Snoras. Registruojamės per www.