Aktas - Snoras 2:1

Džiugu, kad vėl iškovojome pergalę. Šį kartą ne taip lengvai kaip per pirmus du turus, bet bendrai paėmus, gana užtikrintai. Galbūt rezultatas to ir neparodo, bet manau, kad žaidimo vadeles laikėme savo rankose didžiąją rungtynių dalį. Šį kartą žaidėme su Snoro komanda, kuri, turėčiau paminėti, noro žaisti futbolą parodė tikrai daugiau nei Naujieji Verkiai, o galbūt net ir už Tec komandą.
Džiugu sugrįžti į Bukiškio stadioną, kur yra mūsų per eilę metų pamėgta kalvelė, kur yra galimybė kepti šašlyką, kur yra galimybė mūsų mergaitėms vežimėliais vežioti jaunuosius dalyvius, vaikams važinėti dviračiais, kur kuriama galbūt ne tokia profesionali aplinka (apie kurią daug kas prakalbo mūsų lygai tapus III-iai pagal pajėgumą), čia labiau galima pamatyti tą megėjišką dvasią, kuria vadovaujantis mes žaidžiame jau eilę metų. Žinoma, Bukiškio stadionas niekada turbūt nepryligs savo aikštės kokybe vedantiems Vilniaus stadionams, bet savo šarmą jis turi. Kad ir aplyginami komandų pajėgumai esant nelygiai vejai (lyginant tarkim su LFF), bet aikštė yra vienoda abiems komandoms ir to, kaip po pagrindine (ne)sėkmingo rezultato priežastimi įvardinti, tikrai neturėtų nei viena komanda.
Pradžiugino vėl dalyvaujančių narių skaičius. Tiek aikštėje, tiek ant brofkės. Skaičiuojam: Labas – Pajuodis – Mindaugėlis, Andrius, Tadytis – Dainiukas – Juozas, Mindė, Petras, Aidelis – Kostas. Nuo keitimo pasijungė: Marius, Svajka, Šmigis, Ovkė, Samas, Šnioka, Apkė, Aurimas. Fanklubas: Nerijus, Cica, Marko, Dirma, Zenga, Piktas, Gelmis, Andžikas su šeima, Tadyčio, Petro, Nerkos šeimynos. Sakyčiau rekordas: 36 tikrai buvo, o ir kažką galiu būti praleidęs.
Labai sunkiai įsivažiavome. Nežinau kame priežastys, bet minučių dvidešimt niekaip negalėjome susitvarkyti su varžovų žaidimu, ir per tą laiką nei pavyko kamuolį laikyti, juo labiau, nekalbu apie kažkius pavojingesnius momentus priekyje. Po to įsivažiavome. Bene visą likusią rungtynių dalį kamuolį laikėme pas save, įsibėgėjo mūsų kraštai (Juozas, Aidelis), įsijungė į žaidimą Kostas, Mindė, Marius ir pradėjome po truputį judėti pimyn. Tiek Aidelio, tiek Juozo pavojingi išpuoliai kraštais iš karto įnešė pavojaus prie varžovų vartų, deja, bet keli buvo netikslūs baigiamieji smūgiai, kelis kartus traukia vartininkas, Mariaus smūgis į virpsto ir skersinio sankirtą ir nieko nepešame. Varžovai jau atsakinėja tik kontratakomis, kelios iš jų buvo pavojingos, bet ganėtinai ramiai apsiginame. Kėlinio pabaigoje pagaliau įmušame. Po Svajkos pakelto kamuolio iš dešinės ant tolimo virpsto, Juozas laimi dvikovą su gynėju, galva numeta kamuolį į vidurį, kur budėjęs Kostas laimi dvikovą su savo gynėju ir galva siunčia kamuolį į vartus. 1-0! Ir kažkiek nukrenta įtampa nuo mūsų pečių.
Antrame kėlinyje žaidžiame jau solidesnį futbolą. Praktiškai viso kėlinio metu, laimės ieškome prie varžovų vartų, vieną po kito kuriame momentus, smagiai visų rungtynių metu stovėjęs Snoro vartininkas momentais rodė stebuklus, tuo tarpu Labas beveik visą kėlinį nuobodžiavo. Vien ko verti epizodai, kai po Mariaus smūgio vartininkas liečia kamuolį, šis atsitrenkia į virpstą, iššoka atgal, pakartotinai muša Kostas, vartininkas per tą laiką sugeba atsistoti ant kojų ir ištraukti antrą smūgį. Aidelio išėjimas vienas prieš vieną iš dešinės, gerai smūgiuojamas kamuolys stirpiai lekią į kampą, vartininkas sugeba ištraukti. Pirštų galais jis ištraukia ir kažkurio mūsiškio smūgį iš vidurio, iš kokių 16 metrų. Savalaikis buvo mūsų antrasis įvartis, kai Mindė taip labiau iš dešinės pažeme siunčia kamuolį ant tolimo virpsto, į pirmą kamuolį Kostas (?) nesuspėja, tačiau, Juozas sužaidžia iki galo ir tampa 2:0. Įmušame ir trečią (Samas), bet teisėjas įžvelgia nuošalę. Turime ir daugiau tų progų ir pusprogių, bet nieko įpatingo nepešame. O jau, kai teisėjas laikė švilpuką burnoj ir skaičiavo paskutines sekundes iki rungtynių pabaigos, prasileidžiame kažkiek kvailoką įvartį. Kažkur pramiegame, kažkur nepasaugome vienas kito, ir likęs vienas varžovas prieš Šmigį, šiam iš po kojų nuo metrų 10-12 muša į tolimą. Nepasakyčiau kad smūgis gavosi, bet kamuolys įrieda į vartų kampą. 2-1. Varžovai dar pabando greitai pastatyti kamuolį į vidurį ir išpešti kažką daugiau nei 1:2, bet po keliolikos sekundžių skelbiama rungtynių pabaiga.
Belieka pdaėkoti varžovams už korektišką kovą, teisėjams už profesionalų teisėjavimą, varžybos gavosi darbinės ir pakankamai kovingos.
Po varžybų šventėm Nerkos gimtadienį, buvo kepamas šašlykas (atidarėme sezoną), stalas buvo nukrautas ir kitomis vaišėmis, alus, stipresni gėrimai, žodžiu namo labai neskubėjome ir neblogai pasisėdėjome. Užskaitom!
Na, o nuo sekančios savaitės mums artėja rimtų išbandymų metas. Per 7-8 dienas sužaisime tris varžybas paeiliui su praėjusio sezono prizininkais. Sekmadienį žaisime su Prelegentais (LFF stadione 18:00), antradienį su Fakyrais (Bukiškyje 18:30) ir dar sekantį savaitgalį laukia nelengva kelionė į Ukmergę pas Spartaką. Pasidėliokime savo asmeninius tvarkaraščius taip, kad galėtumėme sudalyvauti. Nes laukia išties sudėtingas laikotarpis ir sudalyvavimas visų, išties yra reikalingas.