Prelegentai - Aktas 1:3

Su išties gražia pergale, geniukai!
Šiandien LFF stadione susitikome su Prelegentų komanda. Apie varžovus daug pasakoti nereikia, viską pasako jų pasiekti rezultatai praėjusiais metais. Ir šiemet ši komanda yra viena iš realių pretendenčių būti tarp prizininkų.
Šios dienos varžybos tapo savotišku jėgų pasitikrinimu ir mums. Jeigu iki tol sekusiose varžybose pergalių tikėjomės, tai šiandien labai knietėjo pamatyti kur esame mes lyginant su kitomis komandomis, ir ypač įdomu buvo, kaip atrodome stipresnių varžovų fone.
Vėl nudžiugino mūsų rinkimasis į varžybas. Nors rotacijoje ir neturėjome 4 etatinių narių (Mindės, Svajkos, Mariuko ir Aidelio), tačiau vistiek turėjome 6-7 keitimus ir lyginant su varžovais atrodėme kur kas geriau. Varžovai gi, šiandien atrodė gerokai nukraujavę ir tai, ko gero, ir buvo lemiamas šių rungtynių veiksnys.
Sudėtis: Labas – Romas – Tadytis, Pajuodis, Mindaugėlis – Juozas, Dainiukas, Marius, Virgis – Samas, Kostas. Keitimai: Šmigis, Petras, Šaras, Aurimas, Ovkė, Romas. Dar buvo pasiruošę Zykelis ir Dirma. Brofkė: Nerka, Zenga, Piktas, Kemas, Gintas, Gytulis, Čipsas, Ramunė, Tadyčio šeimyna. Turėjome fanų tribūnose ir daugiau, išties buvo smagu iš tribūnų girdėti palaikančius mūsų komandą šūksnius, ačiū visiems neabejingiems! Tikiuosi, matytas vaizdas jums patiko.
Nuo pat pradžių išstatėme du puolėjus ir gavome nurodymus pabandyti užlipti iš karto. Ir tai praktiškai pavyko. Rungtynių pradžioje Samas pabėga vienas prieš varžovų vartininką, bet, deja, iš aštroko kampo smūgiuotas kamuolys pataiko į virpstą. Po kokių minučių dešimt, Prelegentai apsipranta ir pradžiai išlygina žaidimą, o vėliau ir perima žaidimo kontrolę į savas kojas. Pralaimėjome kovą viduryje ir dėl to pirmame kėlinyje teko gintis gausiomis pajėgomis. Varžovai sumaniai tuo naudojosi, daug rūpesčių mums kėlė Zurza, praktiškai kiekvienas jo kamuolio prisilietimas būdavo pavojingas, geri perdavimai į tarpus, po kurių sekdavo smūgiai. Laimei, ilgai varžovai negalėjo prisišaudyti, jų smūgiai buvo arba netaiklūs, arba per silpni. Sužaidus apie 30 minučių, smūgiuojamas kamuolys iš 20 metrų, Labas kamuolį atmuša, ir pirmas prie kamuolio pribėgęs Zareckas, nesugeba pataikyti į tuščius vartus. Po kelių minučių dar vienas išpuolis prie mūsų vartų - šį kartą kovodamas su Romu varžovų puolėjas muša iš kokių 12 metrų, Labas vietoje. Bet įvartis brendo. Ir likus 5 minutėms iki kėlinio pabaigos nebeatsilaikome. Pasijungęs kairys varžovų gynėjas neria į baudos aikštelę, šauna į skersinį, ir atšokusį kamuolį Zurza pakartotinai siunčia į mūsų vartų tinklą. Bandžiau sugalvoti, ką geresnio nuveikėme mes per pirmo kėlinio antrą pusę, bet sakyčiau nieko ypatingo ir neturėjome. Tiesiog sukandę dantis žaidėme nuo gynybos, kažkiek atakavome, bet Prelegentų vartininkas iš esmės nuobodžiavo.
Per pertrauką padarome rokiruotę, išimame puolėją ir išstatome tris vidurio saugus. Užbėgdamas įvykiams už akių iš karto pasakysiu, kad tai suveikė. Galbūt ir varžovai po didele sparta vykusio pirmo kėlinio, antrame tiesiog sustojo. Čia ir išryškėjo mūsų ilgesnio suolelio pranašumas. Vaizdas aikštėje kardinaliai pasikeičia ir pradedame atakuoti. Virgis pabėgęs vienas prieš vartininką muša į virpstą, Marius po Samo perdavimo nepataiko į tuščius vartus iš penkių metrų (visai kaip varžovai pirmame kėlinyje), labai gerai antrame kėlinyje įsijungia Šaras, dirba kraštuose Juozas ir Marius ir varžovų gynybos linija braška. Savalaikis buvo Mariaus įvartis – pasistabdęs kamuolį varžovų baudos aikštelėje, pažeme muša į tolimą apatinį kampą. Po 5 minučių Juozas su Kostu gerai spustelėję gynėjus priverčia juos grąžinti kamuolį vartininkui, šis nelabai užtikrintai jį išmuša, perimam jį ties dvidešimtkeliais metrais, atiduodame kamuolį Kostui ir šis ilgai nedvejodamas siunčia jį į vartus. Ant tos bangos raginame vienas kitą neatsipalaiduoti ir žaisti tokiu pat ritmu, kaip ir pradėjome kėlinį. Varžovai bando permesti žaidimą į mūsų aikštės pusę, tačiau galutinai jų norus nubraukia Virgis – iš baudos aikštelės kampo iš oro muša į artimą viršutinį kampą, vartininkas dar bando traukti, bet kur tu ten tokį ištrauksi! 3:1!!! Sakyčiau, kad per 15 minučių sumušėme visus savo įvarčius. O per likusias 10-15 minučių abi komandos jau užbaiginėjo varžybas. Apsikeitėme pavojingesniais išpuoliais, mūsiškius išėjimus į baudos aikštelę išvalė vartininkas, kelis kartus prelegentai griuvo mūsų baudos aikštelėje, prašė baudinio, teisėjo švilpukas tylėjo. Jeigu pirmam momente galbūt ir buvo galima pritempti iki baudinio, tai antras kartas tebuvo nenusisekęs griuvimas. 
Dėkui varžovams už gerą kovą, po tokio stipraus jūsų pirmo kėlinio, tikrai mažai kas galėjo patikėti, kad taip viskas apsivers antrame. Dėkui ir teisėjų brigadai už profesionalų teisėjavimą. Ir vieniems ir kitiems parodytos kortelės už kalbas, žaidimas suvaldytas, priekaištų neturėtų būti nei iš vienos komandos.
Po varžybų traukėme į Sakvą, kur tikrai puikios nuotaikos kurį laiką pasibuvome.
Dabar dėl ateinančių kovų. Kaip žinia, 5 turas yra numatytas sužaisti ateinančios savaitės viduryje. Įspėjome Fakyrų komandą iš anksto, kad priiminėsime juos antradienį Bukiškio stadione. Varžovams antradienis netiko, sutikome perkelt varžybas į trečiadienį, deja, bet laisvų stadionų šią dieną varžovai Vilniuje nesurado. Kitomis dienomis dėl perkrauto mūsų tvarkaraščio sužaisti tiesiog fiziškai negalime. Todėl, Fakyrų prašymu, sutikome nukelti tas varžybas į vėlesnį laiką.
Todėl artimiausios mūsų rungtynės nusimato ateinantį savaitgalį, važiuosime į Ukmergę, kur laukia dar vienas kietas riešutas – Spartakas. Iki!