Spartakas - Aktas 1:4

Su dar viena darbine ir solidžia pergale, geniukai!
Su visa pagarba smagiai Spartako chebrikei – nu negalėjome mes šiandien pralaimėti! Tokį gausų „vyjezdą” net į mūsų mėgiamą kraštą – Ukmergę (kur tradiciškai visi noriai renkamės) susiorganizavome pirmą kartą. Ukmergės stadionas šiandien geltonavo tiesiogine to žodžio prasme, ypač atsižvelgiant į tai, kad pas Spartaką tebuvo keli keitimai. Kontrastas išties buvo didelis. Nežinau, gal ir vėl čia mums nuskilo, kad varžovai nesusirenka, bet mes juk dėl to pernelyg neliūdime, ane?
O varžybos tikrai nebuvo tokios paprastos, kaip gali pasirodyti žvelgiant į rezultatą. Bene 60-70 minučių Spartakas įnirtingai kabinosi į rungtynes, ir tikrai negaliu sakyti, kad buvome visa galva geresni. Taip, kamuolį laikėme gerokai daugiau, gynyba mūsų per daug nebraškėjo, bet priekyje progų tikrai nebuvo prūdai.
Labas – Dainiukas – Svajka, Pajuodis, Mindaugėlis – Mariukas – Virgis, Petras, Marius, Aidelis – Kostas. Nuo keitimo jungėsi Tadytis, Ovkė, Marko, Andrius, Šmigis, Zykelis, Piktas. Brofkė: Nerijus, Egis, Zenga (aka nuo dabar Marius arba Marekas, arba Kolianas :)), Čipsas, Šalnelė, Gytulis, Samas, Gelmis, Gintas, Andžikas su dukra, Petro, Tadyčio šeimynos, Aidelio mergaitė, pliusuojam dar būrį vaikų ir viskas pas mus šiame fronte normaliai. Tai išties džiugina! Priėjome iki tokio lygio, kad atsarginių suoliukas yra okupuotas fanų, o tie, kurie pasiruošę žengt į aikštę buvo priversti apšilinėti ;).
Kokio kalibro varžovas yra Spartakas mums pasakoti tikrai nereikėjo, kad ir kokie neprasti santykiai susiformavę tarp mūsų komandų už aikštės ribų, aikštėje gi, jau eilę metų su jais tenka sukandus dantis kautis, ir dažnai rungtynių baigtį lemia tik tam tikri momentai. Kad ir šios dienos rungtynės – tam tikrais epizodais varžybos galėjo pakrypti visiškai kitokia linkme. Tačiau, kaip ten bebūtų, vėl pateisinome, kaip ypač neparankių varžovų Spartakui, etiketę.
Nuo pat pirmų minučių, sakyčiau, užvaldėme aikštės vidurį. Ne tai kad totaliai, bet iniciatyvą tikrai turėjome. Varžovai žaidė nuo gynybos ir progai pasitaikius ieškodavo priekyje savo greitaeigio puolėjo. Iš esmės rungtynės buvo klampios, varžovai labai neblogai gynėsi, ir super gerų progų pirmame kėlinyje neturėjome. Taip, Kostas baudos aikštelėje buvo išėjęs į smogiamą poziciją, tačiau vartininkas buvo vietoje, Aidelis kaip visad terorizavo oponentus dešinėje, visi trys vidurio saugai gan neprastai jungdavosi į atakas, kažkiek pasmūgiavome iš toliau, kažkiek kišome į tarpus, bet vat kažkaip viskas vyko netaip. Galvoju, kad pirmame kėlinyje labiausiai pritrūko greičio. Neapibėgome mes varžovų.
Ne ką geriau prasidėjo ir antrasis kėlinys. 15-20 Minučių žaidimas buvo labai panašus kaip ir pirmame kėlinyje. Kol galų gale iššovėme. Turbūt kažkokio panašaus impulso mums šiandien ir reikėjo. Aidelis, gauna tolimą perdavimą iš Mariuko, apsitvarko su jį dengusiu varžovu, išeina vienas prieš vartininką, smūgiuoja, šis traukia, tačiau uoslę reikiamu laiku reikiamoje vietoje atsirasti turintis Marius, kartoja atšokusį kamuolį labai jau užtikrintai. O tada galėjo iššauti ir Spartakas. Bene pavojingiausia jų ataka šios dienos rungtynėse galėjo baigtis išlyginamuoju įvarčiu. Ir kaži kaip ten toliau viskas galėjo išsirutulioti. Po perdavimo mūsų gynėjams už nugarų, varžovas atsiduria vienas prieš Labą ir smūgioja į virpstą. Apeliavome į nuošalę, bet juk visi žinome, kad nuošalė būna tada kai išgirstame švilpuką. O tokio šį kartą nebuvo, todėl reikia žaisti iki galo. Pabandė Spartakas užlipti ir gausesnėmis pajėgomis, bet pagavome juos ant kontros. Labas išmeta kamuolį Ovkei, šis gynėjams už nugarų link dešinės Kostui, o šis perduoda kamuolį į baudos aikštelę Mariui, kuriam belieka tiksliai uždaryti skersą. Ko gero lemiamas rungtynių epizodas, nes po jo Spartakas sulūžo. Per ateinančias 10 minučių dar du kartus siunčiame kamuolį į vartus, pradžiai Mariukas individualiomis pastongomis susikuria momentą ir jį išnaudoja, o vėliau Kostas išvedamas vienas prieš vieną ir daro rezultatą triuškinamą - 4:0! Turime tų mometų ir dar kelis, Aidelis galėjo du įmušti, tačiau vartininkas buvo vietoje. Ir jau, kai runtynės beveik visiškai pasibaigė, gynyboje vistik suklystame, ukmergiškis pabėgęs vienas prieš vartininką, muša paguodos įvartį – 4:1.
Tokios vat rungtynės gavosi. Labai norėčiau šiandien išskirti visą mūsų gynybos liniją. Tikrai užtikrintai ir tvarkingai. Ir jeigu atakoje ilgą laiką mums nesiklijavo, tai gynyboje tikrai tvyrojo ramybė. Apskritai, tai visi šaunuoliai, sukandę dantis dirbome ir užsitarnavome šios pergalės.
Dėkui varžvoms už korektišką kovą, su jumis visada varžybos būna gero lygio. Kaip suprantu tai tradicijų laikomės, mes vėl išnešame sveiką kailį su jumis, o jūs sezono eigoje nuskriaudžiat kitus ;). Dėkui ir teisėjų brigadai, atidirbta tvarkingai, galbūt kelios smulkios klaidelės tiek į vieną, tiek į kitą pusę ir buvo, bet rungtynių rezultato jos neįtakojo ir priekaištų tikrai neturime. Tikiu, kad neturi ir varžovai.
Na o po varžybų, kaip visad darniai patraukėme į šalia stadiono esantį pramogų centrą, kur Zengelė lygino gimtadienio reikalus. Tiesą pasakius, tai tas palyginimas prasidėjo jau gerokai anksčiau nei po varžybų – brofkė tikrai neliūdėjo ir rungtynių metų. Palyginimas gavosi išties įspūdingas (kaži kas bus kitais metais per jubiliejų?) pasisėdėjome ilgai, vaikai netgi pasinaudojo proga pažaisti boulingą. Jau nekalbu apie tai, kaip smagiai Pikto busas keliavo iš Ukmergės namolio. Norinčių važiuoti tame buse buvo tikrai daugiau, nei buvo sėdimų vietų. Turbūt kelionė neprailgo, ane? ;)
Tai vat tokie reikalai pas mumis buvo, o ateinantys renginiai yra šie:
Pirmadienis 19:00 VPU: Fakyrai – Ozas. Visi kas gali renkamės pažiūrėti, tuo pačiu dirbame ir ant taktikos ;)
Antradienis 19:00 Bukiškio naujas stadionas: Medžiai – Aktas (SFL taurės 1/16)
Ketvirtadienis 18:30 LFF: MS Super – Aktas (Senjorai)
Sekmadienis 18:00 Bukiškis: Aktas – Carlsberg (III lyga)
Na, ir pabaigai keletas nuotraukų iš šios dienos varžybų: