Medžiai - Aktas 1:3

SFL taurėje žygiuojam toliau – į aštuntfinalį.
Tikrai nelengvoje dvikovoje palaužėm Medžių komandą. Nežinau kodėl jie taip pasivadino, bet futbolą jie žaisti moka ir tą sėkmingai šiandien įrodinėjo aikštėje. Ir tikrai negaliu pasakyti, kad neįvertinome varžovų, tiesiog mažesnių gabaritų aikštėje teko gerokai pavargti, kol palaužėme sutankintą Medžių gynybą.
Sudėtis: Labas – Dainiukas, Pajuodis, Mindaugėlis, Tadytis – Petras, Artūras, Marius, Apkė, Kostas, Zykelis. Nuo keitimo jungėsi Ovkė, Gelmis, Andrius, Romas, Neerka, Piktas. Brofkė: Nerijus, Aidelis, Samas, Čipsas, Neerkiukas, Inga, Gintas ir, žinoma, nors ir netyčiom atkabintas iš e-mail‘ų sąrašo, bet sudalyvaujantis tokiuose reikaluose – Šalnelė.
Patiko ir varžovai – turintys tokį teisingą požiūrį į dalyvavimą, jų brofkė irgi buvo solidi, tiek tame fronte kur jungėsi į aikštę, tiek ir fanų gretose. Vienintėlis galbūt kažkiek nepatikęs aspektas, tai varžovų pastovios kalbos su teisėju, toks savotiškas dusinimas. Buvo - nebuvo, bet vistiek apeliavimai į teisėją. Taip, buvo tų klaidų, bet jų buvo į abi puses, tam tikrais momentais piktinomės ir mes, bet gi tikrai nekiekviename epizode reikia tų kalbų. O šiaip dėkojame už gerą kovą, privertėt mus padirbėti, varžybos buvo korektiškos ir visai neblogo lygio.
Nuo pat pirmų minučių varžovai atidavė mums kamuolio kontrolę, didelėmis pajėgomis gynėsi ir progai pasitaikius sėkmingai kontratakavo. Ir tą darė sėkmingai. Pirmas skambutis buvo mums kokią 15-ą minutę, kai varžovų puolėjas išėjo vienas prieš Labą ir gerai, kad mušė tiesiai į pastarąjį. O po penkių minučių varžovo smūgis nuo 18 metrų užklupo nepasiruošusius tiek gynėjus, tiek Labą. Taip ir likome stovėti savo vietose. 0-1 ir tampa išties sudėtinga. Po truputį įjungiame aukštesnę pavarą. To užtenka, kad varžovai visų likusių rungtynių metu, daugiau mažiau rimtai nebegrasintų mūsų vartams. Bet, kad bent jau išlyginti rezultatą, tenka sukandus dantis dirbti. Bandėme ir kraštais, ir viduriu, ir kampinius pavojingai kėlėme, ir iš toliau smūgiavome, bet viskas strigdavo baudos aikštelės prieigose, arba mušdavome pro šalį, arba traukdavo, neblogas rungtynes sužaidęs, jų vartininkas. Pirmame kėlinyje nieko ir neišpešėme - gerų progų iš mušamų pozicijų, neišnaudojo Marius, neuždarėme kelių gerų skersų galva, Dainiuko smūgį iš toliau, pirštų galais traukia vartininkas. Antrame kėlinyje tęsiame tą patį žaidimą, jungiasi jau ir mūsų kraštiniai gynėjai, tiek Tadytis, tiek Ovkė žaidžia aktyviai ir naudingai. Būtent pasijungęs Ovkė ir priverčia visus mus lengviau atsikvėpti – pasijungęs į baudos aikštelę, prasimeta kamuolį ir yra griaunamas. 11 Metrų baudinį užtikrintai realizuoja Petras. Greitai statome kamuolį į vidurį ir puolame toliau. Apie 70-ą minutę, viena iš mūsų darbinių atakų po sienos su Kostu pasibaigia Dainiuko įvarčiu. Dar po dešimties minučių pagaliau savo įvartį įmuša ir Marius. Ir tik tada lengviau atsikvėpėme, žaidėme jau ramiai, niekur nebeskubėdami. Varžovai dar patikrina mūsų vartų skersinį, nusprendžiame, kad Piktas padėtį vistik kontroliavo. Atsakome dvigubu Romo smūgiu, kurį pradžiai atmuša (kažkodėl pasirodė, kad ranka) žaidėjas, o pakartotinai sekusį smūgį traukia jau vartininkas. Reziumuojant, 3-1 – pagal žaidimą, galbūt galėjome ir didesniu rezultatu nugalėti, bet kažkur pritrūko sėkmės, o kažkur technikos.
Dar kartą dėkui varžovams už kovą, sėkmės jums šturmuojant čempionato aukštumas.
Sekmadienį 18:00 Bukiškio centriniame stadione priimame Carlsberg komandą, varžovas kus kas rimtesnis nei šiandien buvęs, todėl ir nusiteikimas turėtų būti atitinkamas. Registruojamės per www ir ruošiamės sudėtingai dvikovai.