Legionas - Aktas 2:4

Tragiška varžybų pradžia pasibaigusi pergale. Trečiadienį rinkomės į apgailėtinos būklės N. Vilnios stadioną gausiai. Dabar galima sakyti, kad apsiniaukęs dangus su vis pasipilančiu lietumi nežadėjo nieko. Bet rezultatą pasiekėm teigiamą.

Pradedam taip – Sauliukas, Romas, Gelmis, Svajka, Pajuodžius – Petras, Mindoza, Dainiukas, Ambotas, Juozas – Kostas.

Suolelis – Ovke, Neeerka, Samas, Romka, Andrius, Aurimas, Virgis, Šnioka.  Brofkė – Nerutis, Marius Z, Tadytis, Čipsas, Šalna, Juozienė.

Pirmom minutėm gaunam šaltą dušą ir išsiimam kamuolį iš savo vartų. Pokiauris centras tiek sauguose, tiek gynyboj, Legiono puolėjas sugeba pabėgti vienas prieš vieną su Sauliuku ir nuskriaudžia mus. 0-1.

Kamuolys nesilaiko visiškai, nei pas vieną iš mūsiškių, kažkoks gaunasi bum bum, bum bum, atriezas, kamuolio praradimas ar kažkas panašaus. Gal tik ilgesni pasai į kraštus Juozui ir Ambotui bei jų skersi leidžia bent bandyti kurti momentus prie varžovų vartų. Aikštė sunki visiems buvo, kupstuota, kamuolys šokinėja. Tačiau varžovai anaiptol, ir sugeba ilgėliau ir palaikyt kamuolį, ir keletą kartų vėl pabėgti ir prasmūgiuoti.

Situaciją pataisom pirmo kėlinio pabaigoj. Perėmus kamuolį ties viduriu, Marius padirbėja kairiam krašte sugeba išmaudyt vieną kitą varžovą, įsiveržią į baudos aikštelę ir smūgiuoja į vartus, Samas paskutiniu momentu lyg stulpeliu pastato koją, kamuolys pakeičia kryptį, ir lyginam. 1-1. Truputį atsipučiam. Pora keitimų. Atitraukiam Dainiuką priekiniu gynėju, Marių į vidurį. Kažkiek apsiderinam tarpusavio žaidimą, net kažko ypatingesnio ir nebenuveikiam pirmam kėliny.

Antrajame kėliny gaunam antrą dušo dozę. Tipinė situacija centre, na ir varžovai vėl išeina į priekį. 1-2. Nervovano kyla kaip ant mielių. Po praleisto įvarčio lyg ir perimam kontrolę į savo rankas. Aktyviai padirbėja Juozas krašte ir to pasekoje po skerso Samas uždarinėja galva. Lyginam 2-2. Kaip danguj taip ir žemėj.... Ištrauka iš maldos. Tai pasirodžiusi saulutė pro debesį, įnešė gyvasties ir mums. Bandom lipti aktyviau ir aktyviau. Po ilgo paso Marių išvedam į priekį vienas prieš vieną su vartininku. Kamuolį jis prasimeta, gal kiek per toli, lyg ir jau viskas atrodė pasibaigė, bet vartininkas paskutiniu momentu kabina rankom už kojų, Marius griūna ir pasigirsta teisėjo švilpukas su aiškia nuoroda į 11m atžymą. Kyla nepasitenkinimo bangos iš varžovų pusės, tačiau niekas nieko nebepakeis. Mindoza realizuoja. 3-2. Dabar jau tikrai geriau.

Po to Legionas irgi bando kabintis, pagrasina mūsų vartams. Vienam momente Sauliukas ištraukia, po to Pajuodis išneša beveik nuo linijos. Bet šiaip ne taip apsiginam. Mes irgi nesnaudžiam. Antram kėliny keletas progelių buvo kur galėjom išnaudot. Na ir visų džiaugsmui, kvailų kalbų dingimui ir nuotaikos atsiradimui hat-trickinį įvartį kala Samas. Gavęs pasą į kraštą, baudos aikštelėj apvaltūzina gynėją ir smeigia į tolimą. 4-2. Belieka tik ramiai užbaigt varžybas.  

Šiaip varžybos gavosi nervingos, kalbingos ir kažkokios nestabilios emocine prasme. Pradedant varžovais, kurie lygioj vietoj komentuodavo kiekvieną, alei kiekvieną teisėjų sprendimą. Mes bent jau per daug į tai nesivėlėm, užteko bergždžių kalbų tarpusavyje :) Na, galima sakyti, kad buvo momentų, kur teisėjas galėjo ar tai pašvilpt griežčiau, o kai kur gal ir nedaryti to. Maži priekaištai šoniniams. Su nuošalių traktavimu sunkokai jiems sekėsi susitvarkyti. Bet dėkui teisėjui, kad tas balaganas aikštėj nevirto į dar didesnį balaganą. Varžovams už kovą. Jei taip – tai patampysit daugelį varžovų už ūsų:) Iš kitos pusės – mums tai savotiškas žadintuvo nusipirkimas kitoms varžyboms, kad reikia žaisti nuo pat pradžių, o ne po praleisto įvarčio.

Susitinkam sekmadienį Bukiškyje. Žmonės kalba, kad bus daug visokių reikalų. Gal net ir varžybas sužaisim su Kiemu :)

 

Gelmis