Alfa - Aktas 1:4

Savaitgalis prasideda penktadienį, o mes savaitgaliui pasidovanojam gražią darbinę pergalę ir su ukvata einam gerti penktadieninio alaus. Pedagoginio stadione susitinkam su Alfa-Ryders.
Startas - Labas, Romas, Dainius, Ovkė, Pajuodis, Marius L ir Marius A, Petras, Aidelis, Virgis, Kostas.
Sėdėtojai - Gelmis, Apkė, Šmigis, Samas, Kemas.
Žiūrėtojai ir fanai - Nėrutis, Tadytis, Zenga, Čipsas, Marius Gabriūnas, Gytulis su kiškučiais, Toma ir Inga su kiškučiais.
Žaidimas nepernelyg gražus, iš šono atrodo, kad mes esam labiau miegančios gražuolės, bet būdami vyresni nei varžovai esant reikalui pabėgam nuo jų. Tiek Alfa, tiek mes stengiamės duoti daug kamuolių už galvų. Jei varžovams tas nelabai sekėsi, mums tai sekėsi puikiai. Trys įvarčiai tik tokie ir buvo.
Įvarčius muša - pirmosiomis susitikimo minutėmis Amba išvedamas iš gilumos viens prieš vieną ir klibinkščiuodamas, su patemptu galiniu šlaunies raumeniu, visgi užbaigia ataką įvarčiu ir griūna it pakirstas medžioklio kulkos. Jo pasirodymas tuo ir baigėsi šiandien, na ir matyt porai trejetai savaičių:(
Pirmam kėlinio į pabaigą Linkevičių Mariukas kaire kojyte patikrina nuo 20 metrų vartininko budrumą, žemas tikslus smūgis pasiekia tikslą, jau 2:0. Turėjom dar tokių keletą pusprogių pirmajam, bet suvėluodavom prie kamuoliuko, vienu momentu Alfos vartininkas bandė permest tolimą smūgį per vartus, bet nesgava - kamuoliukas bumpt į štangytę ir kol vartininkas atsistoja pasiima kamuolį, buvo galima atstovėt Maximoj prie cigarietų eilėj.... o kur mūsų puolėjai??? tuokart nebuvo:))) Kostai, kaip ten? :))
Antrajam viskas vyksta panašiai, bet mes vėl bėgam greičiau. Trečią įvartį pasidaro Aidelis, ilgas perdavimas jam į kraštą, o jis britviniu greičiu atsiranda prie vartų - belieka tik mušt.
Neilgai trūkus panašiu greičiu link vartų jau rūksta Samulis. Ir turim 4-0. Gražu žiūrėt į taip rūkstančius jaunuolius:)
Antram kėliny vidury kamuolys ilgai neužsibūdavo, ir tekdavo arba greitai bėgt į priekį arba greit bėgt atgal gintis.
Na, o kai toks puolimas galingas, ir gynyba gali sau paišdykauti.
Labai, gal ir priekinis gynėjas Nr.22 per daug užsibūdavo nubėgęs prieky, bet tu uspakojsia..... Viskas gerai gi. Karštos galvos, jaunos širdys veržiasi į priekį.
Keletą atakų leidom padaryti ir varžovams, bet šiaip manau apsigindavom pakankamai tvarkingai. Gal tik laiku centre neišsirinkdavom žmonių. Vienu momentu gynėjas Šmigiukas lyg ir bandė pasą daryti atgal Labui, lyg ir išnešinėjo į priešingą kraštą, bet nesgava, o Alfinis pasiėmė tą kamuolį ir įmušė paguodos įvartį.
Taip ir baigiam. Ne ne... nebaigėm:) Praeiviai gatvėse kalbėjo, kad geniai ilgokai ieškojo prieglaudos kurioj nors knaipėj. Kaip ten iš tikrųjų, dviratininkų vade?
Vienu žodžiu išvados po varžybų tokios - puolėjai dirba toliau ant tokių gražių išnaudotinų momentų, o gynyba pasistiprins savoj srity. Marijau Rimai, negražu gauti geltoną kortelę, negražiai pakeltu balsu kalbėt su teisėjais. Pasižadam padirbėt ir šiam fronte.
Keista, varžybose nelabai pastebėjau teisėjų darbo, vadinasi sušvilpė gerai ir nešvilpė blogai. O tas yra labai sveikintina.
Kitą savaitę ketvirtadienį su ta pačia Alfa susitinkam taurėj.
 

Gelmutis