Geniai pas Kormoranus (2012 09 07 - 09)

Ne paslaptis, kad Geniai ir Kormoranai karts nuo karto bičiuliaujasi, tad ir šiemet tradiciškai Geniukai ir Genytės rugsėjo pradžioje vieši pastarųjų valdose – viename iš Neringos perlų – Juodkrantėje. Pirmieji pulkai sulėkė jau ketvirtadienį. Ilgai nedelsdami pradėjo vykdyti užduotis – kurti atmosferą Genių rudeninei šventei.
Neringa kaip visuomet pasitiko juos savo nepakartojamu ir įspūdingu grožiu, kuris kaskart atrodo naujas, įdomus ir nenusibostantis. Panašus šiemet ir Akto kolektyvas – ir atsinaujinęs, ir susicementavęs, ir subrendęs, ir atjaunėjęs. Visas šis harmoningas būrys penktadienio pavakare surentė savo lizdus Ąžuolyne ir pradėjo švęsti vasaros uždarymą. Ir pradėjo kaip pridera futbolo mylėtojams – stebėdami Lietuvos futbolo rinktinės atrankos į pasaulio futbolo čempionatą rungtynes su slovakais. Formavosi begalė emocijų, ginčų, diskusijų, vyko šachmatų kovos, šokiai ir visos kitos linksmybės – labai stipriai buvo ruošiamasi šeštadieniniam futbolo turnyrui.
Greit išaušęs šeštadienio rytas pranašavo permainingą ir turiningą dieną. Vieni Geniukai pakilo lengviau, kiti sunkiau, kitus reikėjo padrąsinti, vieniems skaudėjo sparnai, kitiems niežtėjo snapai. Vienaip ar kitaip visi darniai neskubėdami rinkosi į Akto kulinaro – Samo - suruoštą pusrytinę puotą. O ji buvo gardi! Neįtikėtinai gardi! Atrodo nieko pretenzingo – karšti sumuštiniai, bet paprastume ir slypi lobis. O dar pridėjus krūvą bičiulių vienoje vietoje ir padauginus iš Šniokos atvežtos gausybės rūšių kavos, lygu - nuostabus rytas! O kava tikrai jį išgelbėjo ir padėjo kablelį, po kurio savaitgalinės linksmybės tęsėsi.
Apie vidudienį visi jau sugūžėjome į jaukų stadijoną, apsuptą nerimstančių bangų ir kitokio grožio. Atidavėme duoklę futbolui, kuris yra Akto kolektyvo susibūrimo kaltininkas. Kažką laimėjome, kažką pralaimėjome, ne tai buvo čia svarbiausia – svarbiausa apturėjome gerą nuotaiką, žaisdami žaidimą, kurį mylime. O varžybos vyko keliais frontais: geltonmarškiniai varžėsi, kas pataikys į vartus, įvairiaspalviai, kas stipresns kojų tinklinyjė už aikštės ribų, raudonų ir mėlynų nosių komandos, kas stipresni užstalės žaidimuose. O laimėjo visi!
Šauniai pasportavę įmanomais ir neįmanomais būdais susigrūdome į Sauliuko busą ir nudardėjome į lemtingą kovą – dvikovą su grėsmingai tądien nusiteikusia Baltija. Nors tik kelias minutes sugebėjome grumtis su raudonos vėliavos vertomis bangomis, nuotraukose besišypsantys genių veidai rodo, kad šitoje vietoje sau užskaitome pergalę! Truputį sušlapę ir atšalę plunksnas, Geniai visais įmanomais būdais šildėsi prie „aukštielninkos“ valties, išmestos ant jūros kranto. Samas vėl stebino kulinariais sugebėjimais. Apkė vėl stebino aktoriniais ir juokų krėtimo sugebėjimais. Jau patikrintais būdais sulindome į Sauliuko busą ruoštis turnyro uždarymui – vakarinei daliai.
Tiesa, prieš ją dalis Genių dar stebėjo draugiškas varžybas tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Liepojos „Metalurg“ ekipų – juk futbolo niekada nebus per daug! Šią dvikovą laimėjo vilniečiai, o dvikovą tarp Zengos (pastarasis nors save ir vadino neutraliu, iš tikrųjų, atstovavo „pirmąją armadą“) ir „Pietų IV“ teko atkelti ir palaukti „Žalgirio“ ir „Ekrano“ mūšio. Galiu patikinti, kad užuomazgos buvo intriguojančios, tad nekantriai lauksime.
Vestuvės – taip praminėme vakarinę dalį. Muzikantai buvo puikūs – Geniukai ir šoko, ir dainavo, ir plojo. Neringos meras savo kalba įkvėpė ne vieną. Ir prasidėjo prizų dalybos. Medaliais pasidabino ir Geniukai, ir Genytės. O tuomet įvyko tai, ko visi seniai tikėjosi ir laukė, ir niekas nenustebo – paprasčiausiai Apkelevičius laimėjo geriausio turnyro vartininko prizą! Ar kam nors gali kilti klausimų? Jei taip – kitais metais kviečiame juos išsiaiškinti Juodkrantėje, nes kitaip paprasčiausiai nesuprasit!
Suvalgę visus „Bankūchenus“ ir įpusėjus vestuvėms sutartinai savo šokius Sauliuko buso pagalba perkėlėmė prie naktinės Baltijos krantų. O ten Geniukai šėlo taip, kad ir Kormoranam bus iš ko pasimokyti. Veiksmas vyko ir buso bagažinėje, ir ant jo stogo, ir ant krūmų, ir net gi kosmose. Kažkas suskaičiavo, kad iš buso išsilaipino 25 Geniai. Ar tai rekordas, ar ne lai atskleidžia buso savininkas – Majoras.
Ryte buvo sunku, bet buvo verta! Rudeninis Vilkokšnio analogas užskaitytas!

Vienas iš Genių