Carlsberg - Aktas 1:3

Viskas prasidėjo nuo dar nuo vakar... Dar vakar mes galvojom apie šiandien, o rytoj mes galvosim kaip gera buvo vakar... Apke, nebesvaik, kalbėk normaliai. –OK.
Sekmadienis buvo keistas, tai lijo tai nelijo, tai saulė kačiagarino tai vėl lijo, bet ant galo tai koks skirtumas. Žaidė šiandien: Labas, Romas, Dainiukas, Eima, Apke, Šmigis, Mindaugėlis, Virgis, Svaika, Mindoza, Petras, Zykus, Samas, Kostas, Romkas. Labai norėjo, bet neišdrįso Nerka, Saulelė, Šalnius, Čipsė, Van Šnioka, Mr. Vėbrius, Pajuodžerga ir Petro šeima.
Nepasakysi, kad ėjo viskas kaip per sviestą, nes teko praeit ir per margariną, o dar ir taukų riebalo paragavom. Puolėm mes, puolė jie, bet žurnalo pabaigoj mes laimėjom 3:1. Nepatinka man, kai anonse pasako kokia pabaiga, bet kas anonsuoja tas jį ir režisuoja, ar ne taip?
Dar vienos auksinės varžybos! Pradėjom žaisti, bet kažkaip noras nugalėti iš pradžių nesiderino su visuotine komandine Aktomizacija, nors atakoj pavojų kėlėm, visgi kažko trūko... O trūko susikalbėjimo/pasikalbėjimo tarpusavyje, idealios koncentracijos ir galbūt Tadyčio brofkėj. Prasileidžiam pirmi, biški nepaeina ir rezultatas 0:1, nieko gero. Bet mes juk AKTAS, mes į naktį netraukiam ir esant galimybei pasakom ką galvojam. O ką galvoji Tu, mielas varžovų vartinyke, taria jam Virgis ir lengva Peleniškių makaule baksteli kamuolį in vartai, 1:1. Rezultatyvų perdavimą po kampinio atliko Mindaugas Makalkinas („Vienas namuose“, „Kazlų Rūda – tvirtovė tu mūsų“ bei „Kaip apversti eurą“). Ooooo, nuotaika geryn, ooooo, snapai aukštyn. Praėjo kelios akimirkos, o tada nebe toks jaunas, bet tėvystėje vis dar perspektyvus, vis dar toks dvigubai žavus mažapėdis Zico (EU 40, iš bėdos EU 39) techniškai išdirba gynėjų porą ir sega užtikrintą įvartį, 2:1.
Autoriaus pastaba: antrą juvelyrinį perdavimą minėtam mažapėdžiui atliko Mindaugas M.
Tas pirmas kėlinys, taip ir baigėsi 2:1, nors pačioje pabaigoje po mūsų spyrio, akibrokštinio spyrio, mes dar turėjom progą užtvirtinti persvarą, varžovų vartininkas neryžtingai reaguoja į kamuolį, prie jo skuba Samas ir Kostas, vienas kito nemato, Samas spiria ir pataiko, bet ne į kamuolį, o Kosto koją. Ima juokas ane? Norėjosi, galėjom, bet deja... O tada vėl, deja, bet sudalyvaujame chorų karuose, varžovai mus palaiko, ragina, žiūrovai aktyviai balsuoja... Bet mes saiką turim, pasidalinom garsiai savo mintimis ir susikaupėm antrai rungtynių pusei.
Antras kėlinys. Šoninis vėjas užeina už Nemenčinės pušyno, oras gerėja, gerėja trumpam, keičiasi neilgam, vėl lietus, smagu. Beja, už ką balsuosi tu?
Rungtynių eigą kontroliuojame, turime progų, bet į vartus kamuolio nustumti nepavyksta. Rezultatas 2:1 slidus reikalas, tą suprantame ir mes, ir varžovai, o tas mums nepatinka. Keliam nemažai kampinių, turim ir standartinių situacijų, vieni užmetimai būna aštrūs kiti mažiau, bet pavojų keliam. 60 min. vėl standartas, Mindoza kelia aukštai ir stipriai, dar aukčiau iššoka Virgis ir snapu kala stipriai, pataiko į skersinį, vartininkui (gal) sutraukia kojas, ir Virgis netrukdomai kartoja smūgį, šį kartą tiksliai ir užtikrintai, 3:1. Hattrick‘as!!! Ne Virgio, o Mindozos - trys rezultatyvūs perdavimai, įspūdingai. Per likusį laiką atakos nebuvo vaisingos, nors tokių pusiau realių progų įvarčiams turėjom. Įsiminė Šmigio pasadoblis su kamuoliu baudos aikštelėje, deja aludariai išjungė muziką ir šokis baigėsi be įvarčio.
3:1, tokį rezultatą po 90 minučių rodė tablo. Pelnyta pergalė ir revanšas už lygiąsias 1 rate.
Trečiam kėliniui turėjome vardinį kvietimą į Sakvą, bet apsistojome strategiškai patrauklesnėje Plento kavinėje, kur apkalbėjome tuos, kurie nevarė kartu.
Pagal planą turėjome iškilmingai atsisveikinti (tikimės, kad trumpam) su mūsų Juozu, kas ranką paspaust, kas pabučiuot norėjo, bet Juze neatvyko ir kol kas dėl to neatnešė jokio raštelio iš tėvų. Nepykstam mes Juozuk, nepergyvenk :)
Čia tau Juze: http://www.youtube.com/watch?v=q7ygyzWYkM4

Bičas su ūsais