5 ir 6 turai – dvi pergalės!

Valstybinę Sausio 13-ąją pažymėjome dvejomis pergalėmis, gal ir nieko. Rinkomės vidutiniškai, keitimų buvo, bet šiaip dar galybės genių ir nematėme. Labas, Tadas, Dainius, Mindė, Virgis, Svaika, Eima, Mariukas, Ovke, Gelmis, Amba, Šmigis, Dirma, Apke ir žinoma treneris Nerka šiandien buvo, o kiti ką? Iš tribūnų šūkavo Čipsas, Piktas, Šalnelė, Romka, Ambos pusseserės (2 vnt.), o į antras varžybas dar spėjo atsibelsti Šnioka ir Šniokė (ko tiems čia? Bajeris gi nesiparinkit).
Pirmoje sekmadienio kovoje pasitikrinome su juodai baltais Krušos vyrais ir nugalėjome zebriukus dryžius 7:2. Rezultatas įtikinamas ir realiai atspindintis įvykius aikštėje. Kova buvo, bet minčių apie pralaimėjimą tądien nebuvo nė minutei. Įvarčius mušė Tadytis (2), Gelmis (2), po 1 pridėjo Mindė, Dainiukas ir Eima. Prieš varžybas Labas įspėjo, kad varžovų vartininkas neįperkamos prabos ir smūgiai iš toli jam sukels tik juoką, visgi arba Gelmiui tai buvo nė motais, arba jis neklausė prieš varžybas duodamų nurodymų ir kad šovė tai šovė, ir net dukart. Pirmų rozų anykštėnui padėjo slidžios vartininko pažastys, na o antrų kartų jis jau pylė it un šerną taikydams. Progų buvo ir daugiau, o ir varžovai dar keliais daugiau galėjo pasidžiaugt, bet mes turėjom golkyperą iz Bekentas, kuris žaidė ganėtinai užtikrintai. Šiose varžybose du kartus x 5 min. žaidėme mažumoje, kartą dėl tiesiog kietesnės baudelės, na, o kitą kartą tai Amba gal norėtų pasikomentuoti?:)
Antra bytva buvo su TAIP, kietas riešutėlis, įtampa išliko iki pat finalinio teisėjo švilpuko. Pirmieji mušame mes, tiksliau Mindė sega iš pakankamai netolimos distancijos po tvarkingai išstumdyto kamuolio. 1:0. Tada dar turime keletą progų, bet vis nepavyksta, tai Apkė nespėja pramušti, tai Mindė viršutinę patikrina, Virgiui ir Tadyčiui tikslumo pritrūksta ir rezultatas nesikeičia. Varžovai pradžioje sąmoningai atidavė iniciatyvą ir laimę bandė greitais išpuoliais. Staigių jų atakų buvo tikrai nemažai, visa laimė, kad turėjome varatylą A (salės) lygio, kuris traukė kaip pasiutęs (Pilsudskis tokio savo būryje būtų norėjęs). Neišnaudoję savo progų buvome nubausti įsibėgėjančių politikų, varžovai muša keletą kartų, Labas vis traukia ir traukia, tačiau paskutinis jo atmušimas pataiko į savą ir gauname golą į savus vartus, 1:1. Nieko čia baisaus pagalvojame ir pasiduodam į puolimą. Ovkė matyt norėjo brolio Gelmio benefisą pakartoti ir iš toli vartininką nuginkluoti, tačiau Virgis atremia Ovidijaus tolimą smūgį ir po kelių sekundžių užsirašo pas šeimos gydytoją klubo sąnario keitimiui. O tas Virgis tai apsimetėlis, nei ten jam skaudėjo matyt nei ką, nes dar kažkurioje atakoje ima ir įmuša pergalingą įvartį, tiesa ne su klubu, o tiesiog su koją, 2:1. Džiaugsmo daug, laiko nebedaug, bet vis dar reikia atlaikyti tiesiogine to žodžio prasme įsiutusių varžovų atakas. Atakos ritasi į abi puses, bet nebevaisingai, rungtynes baigiame 2:1. Saldi darbinė pergalė.
Persikėlus į rūbinę mūsų laukė dviejų genių, Šalnos ir Šmigio lyginamoji analizė, kurioje išsiryškinome kas gynyboje pas mus patingi, kas visiškai nepatingi ir net persistengia. Kol Svaika su Tadyčiu duše linksminosi Romas tyliai žodžius svaidė ir niekam išsižioti neleido, vis kostelėdamas išmintingai. Linksma toje mūsų rūbinėje, pokštai, intelektualūs pokalbiai per humoro prizmę, nejuokingi rimti bajeriai, aštrūs komentarai apie nieką, to praleisti negalima, tad kitą savaitę reik manyt imsim dvi rūbines.

Beje, ar žinojote, kad Kosinskas nuo žodžio kosėti? Sveik Romka!

p.s. Dėkui double Š už alų, gėriau jį sekmadienio vakarą ir net darbinis pirmadienis mielas atrodė.

Vienas iš krūvos rašytojų...