Ukmergė Žaliaskarė ir Omnitel Cup 11/12 turai – maximalus savaitgalis!

Praeitą savaitę mūsų klubo presidentas turėjo gimtadienį, kaip ir su kiek kaimynų/giminių jis jį pažymėjo mes nežinojome, todėl kamuolio broliai Egidijų savaip pasveikinti nutarė Ukmergėje. Tiksliau, pats Egis pasiūlė savo tėviškės stadione sužaisti draugiškas rungtynes su vietiniais spartakiečiais. Į rungtynes registracija vyko vangokai ir net pasigirdo nuogąstavimų, kad rungtynės gali neįvykti... Gerai, kad komandoje turime sasyskų siaubą – Tadytį! Nenorėdamas sudaryti papildomo darbo „Tiketa“ kasininkėms ir sukelti chaoso juodojoje bilietų rinkoje mūsų žemaitukas nieko nelaukęs atsiraitojo rankoves ir mėlynu šriftu surašė 1345 simbolių (characters (no spaces)) traktatą. Įkvėpti šio veikalo ir galimybe pirmą kartą šiais metais lauke ant sniego palakstyti, į Ukmergę atskrido 16 genių. Aikštelėje pasirodė Labas, Tadas, Andriai K. ir A., Ovidijus, Šnioka, Aurimas, Zykus, Mindė, Egis, Koichi, Čipsas ir Ramūnas (tiesiai iš Klaipėdos). Su komanda buvo Šalnelė, kuris lyg ir žaidė bet iš tikro lyg ir nelabai, dar buvo psichologas Zenga ir treneris Nerka. Kalbant apie Vėbriuką, tai pastarasis aprangą buvo pasiėmęs, bet iškėlęs treneriui sąlygą, kad arba žaidžia jis visas rungtynes arba nežaidžia visai (keitimai mat ne jam) liko gurkšnoti karštos arbatos ant suolo.
Rungtynes kiek aktyviau ir tiksliau pradėjome mes, susikūrėme kelias neblogas progas. Mindė, Tadytis ir Egis pramuša šalia vartų, Apkė pataiko į skersinį, Zykaus smūgius nutraukia vartininkas. Visgi, mušame pirmi, Egis savo firminiu smūgiu iš kairės siunčia kamuolį pažeme. Varžovai progų turėjo ir tą kamuolį gal kiek užtikrinčiau vidurį kontroliavo, bet iš esmės nieko ypatingo nesukūrė. Pirmas kėlinys taip ir pasibaigė, 1:0.
Antrame kėlinyje padaugėjo progų į abi puses, komandos judėjo aktyviai ir pavojingai. Dar neįpusėjus antrai rungtynių daliai mušame antrą. Aurimui metamas aukštas kamuolys, šis galva smūgiuoja/pasuoja, link kamuolio skuba Čipsas, varžovų gynėjas ir vartininkas, po sumaišties vartininko aikštelėje pastaroji trijulė lieka gulėti, o kamuolys atsiduria Apkei prie kojų 1 metro iki vartų linijos atstumu (bent tiek jis jau sugeba), 2:0. Iš pradžių atrodė, kad Čipsas gavo rimtą traumą, tačiau paaiškėjo, kad ten net kraujo nebuvo. Šį epizodą su nerimu stebėjo Šalnelė, jam net širdelę suskaudo, kai pamatė marškinėlius su pavadinimu Šalna įsipainiojusius į vartų tinklą. O varžovai vis grasino mūsų vartams ir prigrasino iki rezultato 2:2. Progų į abi puses nemažėjo, iš mūsų pusės vien Zykus kokį pustuzinį turėjo (ane?). Sugadinti Egidijui šventės nesinorėjo, todėl buvo nuspręsta laimėti. Mindė iš 16 m. smūgiuoja tiksliai ir suskuba pagirti Koichi už puikų perdavimą, 3:2. Artėjant rungtynių pabaigai savo žodį tarė vyr. teisėjas ir ištarė jį taip, kad jau dabar turime pretendentą nugalėti metų frazės nominacijoje. Pora akimirkų iki teisėjo benefiso Mindė gauna geltoną kortelę, o likus vienai akimirkai Mindė tiesiog sudalyvauja mikrodvikovoje, kur net baudos galima būtų nešvilpti (tai pripažino ir varžovai), tačiau teisėjas mano kitaip: –„O dabar ateini čia!”. Mindė siunčiamas iš aikštės, vietoj jo į aikštę įeina treneris su klausymais teisėjui por que carlito, por que?
Po rungtynių atsidūrėme garsiojoje Ukmergės picerijoje (kad 16-os vyrų prie vaišių stalo vaizdinys butų švaresnis, tai prieš tai dar buvome duše) ir leidome Egiui palyginti nu gi visą šitą vadinamą reikalą. Prie stalo vykusios diskusijos sukėlė net aplinkinių susidomėjimą, o labiau į esmę įsigilinti panorę geniai kooperavosi į mini ekipažus ir linksmai grįžinėjo namo. Mėlynai geltono Rimo ekipažas dar stabtelėjo pas presidentą, pasisveikino su Civilkaite ir tęsė žygį namo. Blakės genių mašinose suteikė informacijos, kad ir kiti ekipažai laiko veltui neleido. Lyginimas praėjo sklandžiai visais parametrais, jei kam įdomi detalesnė informacija prašome kreiptis į dalyvavusius genius, autentiški pasakojimai iš rūsio ir anonimiškumas garantuojami.

Kaip pasakytų Marius Ambotas –“Na kagi”. Su Jumis buvo korespondentas-žolininkas Andrėjus, iki kitų susitikimų.

Tikrai nemaniau, kad tai įvyks taip greit… Tęsiame publicistinę, interaktyvią ir subtiliai narkomanišką savaitgalio sporto įvykių apžvalgą. Sekmadienis išaušo sunkiai, nors gamta jau budino svietą, tačiau genių dalyvavusių šeštadienio pramogose kūnai dar snaudė. Laimei, kad genių klanas pakankamai platus, todėl sekmadienį į Sportimą atvyko šiek tiek ir šviežių žaidėjų. Mūsų būta tokių ir tiek: Labas, Tadas, Apke, Neerka, Dainius, Virgis, Mindė (po ligos), Zykus (po ligos), Ovidijus (po ligos) ir Mindaugėlis (po tikros ligos). Keitimus reguliavo Nerka. Palaikymo komanda: Gytulis, Čipsas (po ligos), kutvela Akto fanas, Apkės mergaitė su draugais ir gausi Tadyčio familija.
Apie rungtynes trumpai: su Omnitel vyko apyligė kova, labai ypatingų momentų nesukūrėme nei mes, nei varžovai, tiesiog pasikeitėme įvarčiais ir tiek. Iš baudos smūgio muša Tadytis, 1:0. Prasileidžiam atrodo iš niekur, 1:1. Prasileidžiam žemą į kampą, 1:2. Lygina Dainiukas, muša iš toli (tuo tarpu Virgis užkalbina vartininką, šis nemato kamuolio) ir 2:2. Lemiamą deda Ovkė (kišteli kojalų), 3:2. (Autoriaus pastaba: 2 ir 3 įvarčių chronologinė tvarka gali būti atvirkštinė).
Laimėjom!
Antrose turėjome Grija barjerą. Nors pastarieji sėdi turnyrinės lentelės dugne, tačiau jų žaidimo kokybė pasirodė pakankamai nebloga, ypatingai puolamoji grandis. Rungtynės buvo kietos ir dinamiškos, kamuolys tai vienoj aikštės pusėj tai kitoj lakstė, rezultatas ilgą laiką nesikeitė. Įtampą apmažino Virgis, 1:0, o dar labiau genių plunksnas atpalaidavo Zykelio įvartis, 2:0.
Laimėjom!

Na kagi, savaitgalį sužaidėme trejas rungtynes, visas jas laimėjome, paėmėm maksimalų skaičių taškų, maksimalų gabalą teigiamų emocijų bei minimalų kiekį nuostolių, su kuo visus ir sveikinu. Be Čipso simuliacinės traumos ir keletos genių sekmadieninių sveikatos sutrikimų, labiausiai nukentėjo Zykus, nes Virgis rūbinėje po varžybų per*iso jo alų!

P.S.
*Pasisekė, kad po šių varžybų nereikėjo atlikinėti dopingo testų, oij būtume “lūžę”.
*Rimas pirmą kartą buvo sulaikytas policijos pareigūnų (tarp Maišiagalos ir Riešės). Paprašius atidaryti bagažinę ji buvo atidaryta. Įtarius ex-milicininkų žvilgsnius pakeitė malonūs veidai, kai išvydo 4 vienodus ir vienodai suštabeliuotus Akto sportinius krepšius. –„Aij, tai čia futbolistai. Gero kelio! Galvojom, kad vietiniai durniuoja“
*Gerai, kad pareigūnai neprašė galinių durelių atidaryti, nes jos paprasčiausiai neatsidaro…
*Atiduokit Čipsui sportinį krepšį kas nors!
*Mūsų spalvos - mėlyna geltona! Mūsų tikslas - tapti čempionais?

O dabar ateini čia!!!