Aktas - Kruša 1:2

Pirmąjį balandžio sekmadienį be atttiddrrtuvo buvo atidarytas 2013-ųjų lauko futbolo sezonas. Nors pastarųjų dienų sporo dievas (toks naujas dievas, tėvas jo sportas, o kitas tėvas oras) vis dar primigtinai siūlė slides, snieglentes ir poledinę žūklę, visgi pasirinkome futbolo aikštelę. Tiesa, tądien oras jau kvepėjo pavasariu, lengvas vėjelis, saulė, jokių kritulių. Gaila, bet natūralios Mari Huanos plantacijos su vartais Lietuvoje šiuo metų laiku surasti praktiškai neįmanoma, todėl draugavome su sintetiniais fanais.
Atėjo pažaisti: Labas, Romas, Dainiukas, Tadytis, Svajus, Mindaugėlis, Mindė, Zykelis, Petras, Gelmis, Ovidijus, Kostas, Marko, Egis, Benas (Egio vyriausiasis) Čipsas ir Piktas. Atėjo pavadovauti: Nerka. Atėjo susirinkti info aprašymui: Apke. Dar buvo Petro ir Dainiuko šeimos bei Egio jaunėlis Simas.
Varžovą pirmoms draugiškoms turėjom gerai pažįstamą Krušą, kuri naujajame sezone suksis toje pačioje virtuvėje kaip ir mes (III-oje lygoje). Atvyko Kruša ne iki galo pasiruošusi, nes kažkur pakeliui pametė savo vartininką, gerai, kad zapaskę vežiojames... či baika gi baika. Piktas užsivilko juodai baltą maikutę ir išsprendėme savo užduotį, kaip abejiems vartininkams žaidybinio laiko vienodai suteikti.
Rungtynės prasidėjo ramiu tempu, apsipratimu su sintetine pašalusia danga, kamuolys vaikščiojo šiaip sau, tarpais atrodė, kad susirinkom į plotą pažaisti. Jei atvirai, tai nieko gero pirmam kėliny nesukūrėm, išskyrus įvarčiu turėjusią pasibaigti ataką. Zykelis gauna (ar iš Mindės ar iš Petro) tikslų pasą, šiek tiek nusineša jį į dešinę puse ir po savim numeta vienam prieš vartininką likusiam Kostui, deja, bet Piktas rodo meistriškumą ir gal net biškutį daugiau, rezultatas lieka lygus. Po pirmo kėlinio 0:0.
Antram kelinį šiokią tokią persvarą turėjo Kruša, sėkmingai gynėsi ir ne ką prasčiau puolė. Mes šiek tiek prasčiau gynėmės ir vos vos prasčiau puolėme, ko pasekoje rezultatas tapo 0:2 ne mūsų naudai. Mušė tas pats žaidėjas ir beveik iš tos pačio taško. Pirmą įvartį gaunam, kai skersuotą kamuolį uždaro be priežiūros likęs Krušos atstovas, o antras eina po smūgio iš toli, kai nelabai sėkmingai atmuštas kamuolys atsiduria to pačio krušisto kojose, lengvas smūgis iš 3 metrų (ko gero gynėjai turėjo pasaugoti, atitverti). Vėliau Gelmis turėjo puikų šansą sušvelninti, gavo idealų perdavimą, bėgtelėjo ir nubėgo iki vartininko, jį apėjo, bet sekundę sudvejojęs prarado 2 minutes šlovės (į pagalbą Piktui grįžo gynėjai, kurie galbūt pasakė uuhhhh uuuhhh, nes Gelmutis pramušė šalia vartų). Rungtynių tachometrui silpstant Minde į puikią poziciją išveda Romą ir šis nuginkluoja varžovų, bet labiau savą vartininką, 1:2.
Taip ir pasibaigėm. Po rungtynių grupė ZAŠ surengė koncertą ir specialiai Aktui atliko dainą „Ne kažką“ http://www.youtube.com/watch?v=sZiXh03hJSI. Nei čia tragedija, kad pralošėm, nei čia žaidimas tragiškas, viskas čia pa kantroliam, bus dar treniruočių bus dar rungtynių, dar pakankamai laiko įsivažiuoti, pajausti vienas kitą (iki tam tikro artumo ir jautrumo). Pasišlifuos tas žaidimas ir bus okey, o tada gal jau ir užsienio grupės mums koncertuos.
Po rungtynių laukėm Virgio garsiojo palyginimo (pusė genių vien dėl to į varžybas atvažiavo), bet genys-delfinas išvakarėse rimtą traumą patyrė, todėl ir puotos nebuvo. Šiaip, Virgi, jei reiks patys tau kibinus ir traumas gydančius gėrimus atvešim, tu tik sveik greičiau! Alkani geniai neliko, nuplasnojo į greta esančią Barseloną (tie kas pasus buvo pasiėmę), kur Benas savo debiuto proga alaus vyrams paėmė.

P.S.
Mįslė, kaip įmanoma būt nugalėtoju, kai tavo komanda pralošė?

P.S.2
Šiuo aprašymu jaučiu labiausiai nepatenkinti studentai rastamanai, kurie bakalauriniam rašo apie marihuaną ar sintetinius svaigalus, o google paieškoje jiems išmetė šią nuorodą, vargšiukai turėjo perskaityt viską iki galo.

Aprašinėtojas