Čpoki čpoki: Aktas – Olimpija 3:1!

Čpoki čpoki ir susirinko Geniukai šiltą sekmadienį į Fanų stadioną. Kadangi pirmajame ture nieko doro nepešėme, šįkart galėjome džiaugtis pagirtinu požiūriu. Aplink aikštę pradėjome trypčioti jau gerokai iki varžybų pradžios. Mūsų buvo tiek daug, jog palei „brofkę“ buvo justi sovietinio maršrutinio autobuso atmosfera. Vienuolikai iš mūsų pasisekė – jiems teko mėgautis startiniu jauduliu erdvioje aikštėje – likusios silkutės statinėje veiklos irgi turėjo. Tai buvo taurės varžybos su Olimpijos klubu. Kol vienuolika genių įrodinėjo savo pranašumą aikštėje, likę grūmėsi su Romkos gimtadieninėmis vaišėmis.
Nuo pat startinio švilpuko griebėme iniciatyvą į savo rankas ir jos nepaleidome iki varžybų pabaigos. Ilgai netrukus legionierius Juozas, tik sekmadienį vakare parsiradęs į gimtąją žemelę, nudžiugino Geniukus ne tik savo buvimu bet ir efektyvumu – pirmasis oficialiose sezono varžybose įvartis priklauso būtent jam! Panašu, kad būkštavimai dėl pirmajame rate prastai atrodžiusių krašto saugų buvo išgirsti, nes pirmasis įvartis priklauso jiems. Kaip ir vadovėliai rašo Mindaugėlis skėlė skersą iš dešinės, kamuolys, perskrodęs visą baudos aikštelę, surado Juozo, kuris pagal visus futbolo kanonus teisingai uždarė kairįjį kraštą, koją. Jokių šansų ir kamuolys tinkle! 1 – 0 mūsų naudai!
Deja, po įvarčio per daug atsipalaidavome ir pradėjome nebevertinti varžovo, dėl ko žaidimo kokybė suprastėjo. Nors iniciatyvos ir nepaleidome, bet turėjome problemų su užbaigimais paskutinėse atakų stadijose. O Olimpija po truputį įsidrąsino ir pradėjo mėtyti pavienius žaibukus Labo vartų link. Taip ir prisijuokavom! „Užusnūdo“ mūsų gynėjai, kuo priešininkai netruko pasinaudoti, išleido saviškį į smūgiui patogią poziciją, o šis jau nesnaudė. Labas neturėjo jokių argumentų ir 1 – 1. Olimpija džiūgavo! Į pertrauką susirinkome dviprasmiškomis nuotaikomis.
Antrą kėlinį, kaip ir pirmą, pradėjome susikaupę ir kantriai brandinome įvartį. Nesubrandinti tiesiog neturėjome teisės! Ir kraštais, ir viduriu grūdome kamuolius varžovų link, kol sugeneravome baudos smūgį varžovų baudos aikštelės prieigose ir prie kamuolio stojo Mindė. Trenerio šauksmai nuo šoninės linijos: „Minde, reikia tik pataikyti į vartų plotą“ buvo išgirsti. Smūgis išėjo nestiprus, bet tikslus per gyvatvorę į kairijį vartų kampą (žiūrint iš aikštės profilio). Vartininkas dar bandė gelbėti savo vartus, bet kartu su kamuoliu atsidūrė už jų linijos. Pagaliau 2 – 1!
Šįkart žaidimo kontrolės jau nebepaleidom ir siekėme užtikrintesnės persvaros. Truputį įsivėlėme į padriką žaidimą aikštės viduryje – šitą reikalą pasprendė dar vienas senas legionierius iš Panevėžio – Vaidutis. Kaip jis pats sako: „Aš žaidžiu tiki – taki futbolą“. Pasirodo, nemelavo. Iškart nuramino kamuolį aikštės viduryje, tiksliai skirstydamas trumpus perdavimus Geniukams. Būtent jis ir sukūrė trečiąjį įvartį, kai ramiai krašte susitvarkęs kamuolį Jasikevičiaus (jei šis užsiiminėtu futbolu) stiliumi padėjo ant lėkštutės kamuolį į baudos aikštelę įkirtusiam Juozui. Šis irgi pasirodė ne iš kelmo spirtas. Vienu lietimu sustabdė, kitu pasodino kamuolį į viršutinį vartų kampą. Vėl jokių šansų vartininkui! 3 – 1. Likusį laiką aikštėje vėjus kėlė lygintuvas Romka, kol nuaidėjo teisėjo švilpukas.
Smagu, jog po praeito turo tapome greitesni, tikslesni, linksmesni bei įvairiapusiškesni. „Brofkėje“ tiek permainų nebuvo – lyderiai jau kuris laikas išlieka tie patys ir nepakeičiami. Po varžybų Juozas vaišino tiesiai iš Anglijos parvežtu alumi – Švyturio gintarine pinta. (Zengele, čia turėtum rasti atsakymą į klausimą „kas yra pinta“: http://lt.wikipedia.org/wiki/Matavimo_vienetas). Romas savo ruoštu vaišino visus vilnietišku alumi „Zywiec“. Verta pasidžiaugti, jog esame socialiai atsakingas klubas ir netrukus kilo debatai apie lietuvių ir lenkų santykius. Pagrindiniai „debatoriai“ – Zenga ir Labas. Diskusija buvo itin informatyvi, sklandi ir argumentuota – visi pasisėmė kažko naujo!
Persikėlėme tradiciškai į Sakvą, kur pasidarėm mini sezono atidarymą. Ten debatai tesėsi įvairiomis temomis. Išsekę išsiskirstėme visi po lizdus ruoštis savaitgalio turui su Salininkais. Privalome imti pirmuosius taškus!
Kadangi Apkei kojos neveikia, o smegenų sritis, atsakinga už šmaikštumą yra gavusi kažkokios keistos spinduliuotės, nuo kito turo iki kol sugis mėgausimės išskirtinių aprašymų porcijomis.

Čpoki Čpoki!

Kazys Kazelis Kaziunas