Fakyrai - Aktas 4:2 (3:1)

Ir viskas per tą barzdylą Apkelevičių... Toks čia palyginimas gavosi jo gimtadieninis. Pasirodo Misija-Sibiras yra daug lengvesnė, nei mūsų pergalė prieš Fakyrus.
Braškėdama per siūles sekmadieninė aikštės Labo, Dainiuko, Gelmio, Ovkės, Mindaugėlio, Eimos, Svajūno, Petro, Mariaus L, Vaidučio, Šmigio, Ambos, Romuko, Benuko ir per apšilimą sulūžusio Tadyčio, bei gausoka šeimyninė ir nešeimyninė brofkinė Akto sudėtis neatlaikė Fakyrų. Nors jie irgi per daug nežibėjo, bet gavosi kaip gavosi.
Tris įvarčius gavom tokius, nu tokius, iš nieko galima sakyt. Turėjom darbo gynyboj nemažai, bet norėjosi gauti geresnių įvartukų. Labai lengvai leidom elgtis varžovams su kamuoliu prie savo baudos aikštelės, pastoviai duodavom pakartoti jų pirminius smūgius. Ketvirtąjį šiek tiek užskaitom -tiksliai į devynkę, kur nei gynėjai nei Labas nieko negalėjom padaryti.
O mūsų įvarčiai – pirmasis iš 11 metrų, mušė Mariukas ir Vaidutis iš baudinio prakiurdė vartininko glėbį.
Na kažkaip nekyla jokių rimtų ir linksmų minčių šiuokart. Tiesa piktos mintys lenda į galvą, ir ne viena. Pykstam ant savęs, pykstam ant rezultato, pykstam ant varžovų, pykstam ant teisėjo. Pirmos sezono varžybos, kai norisi šiek tiek pakomentuoti teisėjo darbą. Iki tolei nekrisdavo tai į akis. O šiandien - šiek tiek paleistos varžybėlės, neleis meluoti ir varžovai manau. Mes gavom tris geltonas, varžovai vieną. 
Žaidimas lyg ir apylygis buvo, bet gan greitai prasileidom, antras irgi krito toks kuriozinis, tiesiog po kampinio, bumt bumt ir vartuose. Tada atsakėm mes, kai uždirbom 11m. Bet vėl kažkokios nelemtos kliurkos gynyboj ir sėdėjom minuse 1-3.
Pirmo kėlinio pradžioj išmaudė neblogas lietutis, tai abiejų komandų brofkiniai net be komandos „bėgte“ sugūžėjo po bokšteliu :). Kaip supratom, rezultatas į vieną ar į kitą pusę nebūtų pakeitęs nuotaikos varžovų fanams... Jie buvo šlapi ne nuo lietaus.
O beje, ten ant kalniuko kažkokie patriotai kureno sibirietišką ugnį, o lietutis bandė prieštarauti šiam veiksmui. Tik nežinau ar sibirietiškos mėsos pavyko tiems veikėjams paskrudinti ar nelabai?
Antram kėliny žaidimas buvo gerokai į kaulą, kas aukščiau koją pakels, kas gražiau nugrius, kas gražiau pasisakys skirtos ar neskirtos pražangos tema. Teisėjui net teko pasikviesti komandų kapitonus ir pasakyti, kad jis bušido varžyboms neteisėjaus. Atlikus darbą frakcijose, tesėm tai ką ir pradėjom – futbolinį...
Po Vaidučio įvarčio (sušvelninom 2:3) buvo noras bent palyginti rezultatą. Bet bet bet... mūsų norai ir liko norais. Gavom ketvirtą ir tiek žinių. Finalui dar Amba susitraumavo ir leido jaunajam Benui pasireikšti priekyje. 
Konstatuojam – nebuvom blogesni. O kad galim būti geresni ir kad esam – nėra net abejonių ;)
Ateities prognozės - antradienį sinoptikai pranašauja krušą. Ir jie velnioniškai teisūs, pirmą kartą gal. Antradienį susitinkam su Krušos vienuolike. Prieš tai yra susitarimas užsukti į N. Vilnios bažnyčią ir į aukų dežutę įmesti palinkėjimą ir pažadą Kalėdų seniui. Pažadas turėtų skambėti panašiai – mielas Seneli, mes būsime geri žaidėjai ir iki Kalėdų iškovosim ne vieną pergalę bei būsim verti, jei ne medalių, tai bent šlyžykų su aguonom :). Nepasididžiuojam ir renkamės su nuskustom barzdom, geresniu nusiteikimu, šviesesnėm mintim bei sveikesnėm kojom.
Dedikuoja – G.