Aktas - Kruša 5-3

Koja ant kojos, pypkė į burną, smakras į delną ir rašalinė plunksna tarp pirštų, greta ant staliuko vyno taurė ir krūva panaudotų pleistrų – pradedame piešti antradienio varžybų vaizdą.
Nebuvo mūsų daug, bet pergalei buvusiųjų pakako. Labas – Romas, Dainius, Eima, Mindaugėlis, Šmigis, Svaika, Larius Minkevičius, Petras, Mindė, Vaidas (mūsų Neymar‘as) + Čipsas, Neerka ir Apkė. Brofkėje trypčiojo Tadytis, Ovkė, Amba, Neerkos Joškė, iš Kapsuko be aprangos grįžęs Marko, antram kėliny pasirodęs Zenga, Piktas ir nepiktas barzdukas Zykelis, beje, šie du iš bėdos būtų bėgę į aikštę, bet tik iš bėdos, o jos didelės nebuvo. Dirigavo Egis, o žaidėme iš ateities atkeltas varžybas su Krušos vyrais.
Nuo pirmų minučių ėmėm pulti Krušininkus ir jau per kelias pirmas minutes kėlėm tris kampinius iš eilės. Dar kitoje atakoje Kruša žaidėjas tyčia ar netyčia paspiria kamuolį savo vartininkui, o šis sako ačiū ir ima jį į rankas, deja, futbole šis elementas draudžiamas ir skiriamas laisvas smūgis baudos aikštelėje. Nieko nelaukdamas Mindė muša, smūgis atmušamas, bet tai daro ne vartininkas, o žaidėjas, todėl skiriamas 11-os metrų baudinys, be to, iš aikštės šalinamas netikras Krušos vartininkas. Prie kamuolio stoja Mindė, tačiau persigalvoja ir vietą užleidžia Lariukui M., gaila, bet nepataiko (pasak Labo muša vartininkui patogiausia trajektorija) nėr čia ko gailėtis sako Mindė ir damuša (liet. kalb. – primuša), 1:0 mūsų naudai. Per pertrauką Lariukas teisinosi, kad praeitose varžybose su Fakyrais mušė į kairę, todėl šiuokart pasirinko dešinę (Lariuk, čia ne La Liga ir ne Seria A, čia varžovai dirbantys, laiko analizėms neturi, tad net visą sezoną gali varyti į tą patį kampą :)). Dar įdomu, kad, jei varžovas nei rankomis nei kojomis nei kitomis kūno vietomis nebūtų kamuolio lietęs, įvartis nebūtų užskaitytas (laisvas smūgis), tačiau tokioje situacijoje tikriausiai daugelis instinktyviai būtų sureagavęs panašiai. Pajutę kiekybinį pranašumą leidomės į atakas, per kraštus daugiausiai. Mindė gavęs kamuolį labiau į kraštą apeina gynėją, paskui ir vartininką, o tada kamuolį numeta Šmigiui, kuris prisidegdamas cigaretę (VAIKAI – RŪKYMAS ŽUDO, bet tėčiams tai negalioja) iš 2-iejų metrų keičia rezultatą į 2:0. Toliau puolam, ir tądien priekyje žaidęs Vaidutis šiek tiek iš toliau muša dar vieną, 3:0. Įdomu, gal net ir svarbu, kad visi trys įvarčiai krito per 5-ias žaidimo minutes. Ramybė užplūdo brofkę, užplūdo ramuma ir Parko g. 15 patalpas, net greta esančios bažnyčios fontano vandens čiurkšlė sumažėjo. Egis sako tai gal kas pažaist nori? Ir tik dvi mažos akimirkos, ir tik pora strikt strikt – pyst barzdotas vyras jau apsaugas dedasi, nužiūrinėdamas ką pakeist galėtų. Toliau atakuojam, Dainiukas paleidžia tolimą, kamuolys atsimuša į skersinį, atšoka jau aikštėje esančiam barzdotam vyrui, šis krūtine pasiima kamuolį, imituoja esantis visiškai ramus, tuo tik dar labiau suneramindamas kolegas, bet visgi muša ketvirtą, 4:0. Vėl Neymar‘as, šį kartą naudoja kitą koją, bet iš esmės paleidžia panašų, 5:0. Nuotaikos geros, einame ilsėtis.
Antram keliny ramybė dingo, Parko gatvėje Napoleonai sukilo prieš Konanus, gretimoje bažnyčioje žvakės ištežo, dingo ir pirmo kėlinio žaidimas. Progų turėjom, bet nebemušėm... Kruša kelias progas turėjo ir jas išnaudojo. Pirmas ir antras įvartis krenta iš identiškų situacijų (į tolimus kampus), o trečią užsidirbame baudos aikštelėje pargriaudami mūsų Burzdikėlį (tikslus pendelis mūsų nenaudai). Per 10 minučių praleidžiame tris įvarčius, ne kažką, ane? Viena vertus atsipalaidavimas pirmaujant 5:0 yra dažnas reiškinys, kita vertus kam reikalinga ta įtampa? Nuotaikom baigėm ne pačiom geriausiom, ne vien dėl sumažėjusio galutinio rezultato, bet ir dėl dingusio nebūto alaus. Šiuo klausimu lyg tais turėjo Sauliukas pasirūpint su sąlyga, kad bus atleistas nuo pasirodymo vartuose, bet kažkaip patingėjo. Dar buvo variantas, kad žmonės-barzdos suvaikščios iki Sklep‘o, bet žemėlapyje neaptikę pelkių, tundrų, erkių, 60 km atstumo ir +30 temperatūros aniems suinteresuotumas dingo.
Rungtynių recenzija keliais žodžiais: pergalė ir 3 taškai yra gerai, pats žaidimas – galima ir reikia kur kas geriau. Neįgyvendinti uždaviniai – Eima turėjo padaryti skersą ir pats uždaryti, tai atidedam kitoms varžyboms. Alaus klausimai, prieš varžybas parduotuvėje Egis demonstratyvai nepažiūrėjo į alų, tyliai tardamas: „še tau alau“ – gaila, bet tai atsisuko prieš mus pačius...

Jau bebarzdis.