Žalgiriadia tū tausand fiertyn, Vilnius

Mariaus Zengos Vėbros garbei pavadintas turnyras, kuriame jau nuo neatmenamų praėjusio amžiaus laikų tradiciškai dalyvauja Akto futbolininkai.
Šį savaitgalį LEU stadione įvyko didžiulė šventė kai kurių Lietuvos sporto korifėjų galvose, širdyse ir skrandžiuose. Paskatinti paties prezidento V. Nėniaus futbolininkai iš Panevėžio, Marijampolės, bei Vilniaus Fakyras ir Vilniaus Aktas surėmė savo špagas, kuris neprastesnis.

Nulinis šeštadienis

Šiandien karšta... Saulė spirgina mus kaip šašlykus ant iešmų. Trumpos Žalgiriados vadovybės pasveikinimų kalbelės, įkvepiantys palinkėjimai žaisti be traumų ir pažadai apie šviesią ateitį ir kitų metų Žalgiriadą vasaros sostinėje Palangoje.
Mūsų sudėtis pakankamai solidi. Piktas, Gelmis, Mindė, Šnioka, Nedas, Vaidutis, Svajka, Eima, Šmigiuks, Burzdikėlis ir Artūras. Ant broflės įsitaiso pats dj gerbiams MVZ, Čipsas su medžiagos rulonais, Samulis, Nerka, Romka, Tadytis, garbės svečiai Tauras iš Žirmūnų knaipės bei kiti svečiai iš Vokietijos, Druskininkų mineralinių vandenų gręžinių.
Pirmosios varžybos su principiniais priešininkais Fakyru (kaip išaiškėjo apdovanojimų metu, pasirodo jie vadinasi komanda Fakyras :)). Fakyro Šarikas matosi, kad norėtų už mus palošti, iš tolo mojuoja sveikindamasis ranka, bet bet... šį sezoną jis jau nebe pas mus :)
Žaidimas pakankamai apyligis, nei vieni nei kiti neparodo savo stipriųjų pusių. Silpnųjų irgi :). Tad išsiskirstom taikiai 0-0. Teisėjas šaunuolis nepasidavė keletą kartų spaudimui ir sušvilpė pakankamai tvarkingai. Kažkaip nesisekė įmušti, nors keletą progelių turėjom, turėjom. Pakabinom šias lygiąsias ant Nedo. Nes jis turėjo mušti bent du kartus tai tikrai. Ai dar ir ant Šmigio, bo anas tingėjo iš varžovų pusės bėgti į mūsų pusę ir pasikeisti. Pasakysit, kad labai trumpi aprašymai varžybų. Ale ku gi čia gali prirašyt, kai net įvarčių džiaugsmo nepatyrėm... Slabyznos...
Kitoje aikštės pusėje Panevėžys įveikia Marijėmpolę.
Antrosios su Marijiėmpole. (skaityti su atitinkamu vietos dialektu)
Žaidimas priklauso mums, varžovai tik stiengiasi padaryti greitas kontratakieles. Tačiau abieji vartieliai lieka skaistūs ir čia. 0-0. Varžoviėliai buvo bie keitimiėlių, tačiau mies nesugebiėjom išnaudoti to.
Kitos varžybos prasprendžia šiemetinius čempionus. Panevežiokai sutaršo Fakyrą ir nebepalieka jokių šansų kitiems dabintis aukso medaliais.
Po savų varžybų jau mes sutaršom, bet tik rūkytas ausytes ar jų likučius, čipsus ir paguldom ant menčių daugumą savo svetelių...
Toliau skirstomės domėtis kitomis sporto šakomis ir laukti Marceliukės... Turnyro šventinė vyko Marceliukėje. Tad o ten į vakarą net dangus prapliupo verkti lietumi, kaip jam norėsi sudalyvauti smagioje vakaronėje, per tis aukštus ir šimtą salių, bei gilių senovinių rūsių. Čia galima drąsiai pridurti – ir aš ten buvau, ir alų midų gėriau, ant ausų tiek pat privarvėjo, kai po stalu gulėjau prikimšęs skrandį raugintų kopūstų ir šonkaulių bei karkų riebių :)

Minusinis, bet bronzinis sekmadienis

Sunkiai, sunkiai, po biškielį susirinkom pakovoti su jau vakar čempionų titulus užsitikrinusiais panevežiokais. Sunkiai taip, kad net pačiam turnyro korifanui MVZ teko stotis į vartus ir net prasileisti. Šiandien aikštelėje iki soties pasibuvo Gelmis, Piktas, Apkė, Amba, Čipsas ir Romka. Ant brofkės Nerka, Tadytis ir Buzdikėlis. O kur buvo kiti???? Ir visai mes neblogai atrodėm palyginus. Palyginus.... Geras žodis... Apie ką mes čia? Ai... apie varžybas. Susikūrėm keletą progų, labai norėjom įmušti, bet tiesiog nesgava. O varžovai padarę greitą kontrą, visgi įsūdė mums patiems. Pagirsime Romuką. Šaunuolis, atradom tave gynėjo pozicijoj, dirbai iki galo visuose gynybiniuos epizoduose ir padėjai išsaugot Zengelės garbę ne kartą.
Na, o kadangi kitose varžybose Fakyras pralaimėjo Marijiėmpolei, tai mes likom treti. Bronza... Medaliai... Nebūtų gerbėjų glėbiasčiavimai, autografų prašymai ir papracių šokinėjimas su fotikais aplink. Garbė ir šlovė per amžius :). I vieta – Panevėžys, II – Marijampolė, III – Aktas, IV – Fakyras.
Taip taip, kabinamės medalius ant kaklų, keliam į viršų taurę... Programa minimum įvykdyta. Kitų slaptų komandos uždavinių nepavyko atlikti, bet sutinkat, kad jų viešinti, deja, negaliu. 
Turim nuvilti visus gerbėjus ir gerbėjas, neliekit ašarų graudžių dėl to, bet rezultatyviausių mūsų gretose taip ir neatsirado. Nes mes tiesiog nenorėjome mušti įvarčių. O ir prasileidome tik vieną vienintelį :) Komanda šiais metais be didelių herojų, be didelių naujai sukurtų citatų apie kanadcus ir malčikus atlaikė savaitgalinį maratoną. Puoselėdami eilinę viltį suspurdėti kitais metais. Jei gali kiti, galim ir mes!
Praėjųsių metų rezultatyviausias G.