Aktas - Spartakas 0:0

Pirmadienį po darbų mūsų laukė kelionė į Ukmergę, žaidėm VII-ojo turo namų rungtynes su svečiais iš Ukmergės. Susirinkom labai solidžiai, buvo ir keitimų dafiga ir brofkėje netuščia. Sastavs (by Nerka): Labs, Roms, Dainis, Svajis, Eims, Petrs, Mindis, Maris, Aids (čia ne liga), Vaids i Zyks. Nuo suolo kilo arba ne Šmigis, Nedas, Gelmis, Apkė, Ambatronas, Marko. Brofkėje ūžė Zenga, Čipsas, Tadytis, Ovidijus, Pajuodis ir Burzdikėlis bent jau Vilniuj dar buvo.

Neblogai pradėjome, judėjimas akiai visai malonus buvo, žodžiu, su noru po aikštę skraidė geniai. Spartakas irgi ne pėsčias po aikštę vaikščiojo, gynyboj tvarkingai žaidė ir pulti mokėjo. Pusprogių daugiau turėjom ir kažkiek geriau atrodėm pirmą kėlinį, bet labiausiai įsiminė spartakiečių smūgis, o gal tiksliau Labo sugebėjimas atremti tą smūgį. Vietinis kaip iš patrankos paleido sviedinį, o ranką Labas kilstelėjo per 0,00017 sekundės ir sviedinys pakilo į orą aukščiau vartų per plauką. 0:0 po pirmo.

Antram kėliny tempo nenuėmėm, lakstė abi komandos kaip pasiutusios. Mariukas baudos aikštelėje turėjo progą, Mindė vėl baudinį bandė mušti, o jei Zykelis šiek tiek sėkmingiau būtų užkabinęs ore skridusį kamuolį būtume turėję gražiausią visų laikų ar bent šios savaitės įvartį. Spartakas irgi galėjo įridenti įvartuką kokį, kartą po kampinio mūsų vartininko aikštelėje kilusioj sumaišty laisvas Spartos karys muša iš metro ar dviejų ir kala tiesiai į skersinį, imamės už galvų ir iš baimės ir iš juoko tuo pačiu. Paskui pasirodė, kad baimė nereikalinga buvo, nes nuošalėj varžovas buvo (Pajuodis sakė, kad dar prieš kelias minutes tą nuošalę matė, todėl vienintelis ramus buvo). Antroje antro kėlinio pusėje žaidimas pasidarė smarkus ir atviras, lakstė vyrai iš vienos aikštelės pusės į kitą ir atvirkščiai, ir tik netikslumai galutinėje atakos stadijoje leido pirmą kartą SFL istorijoje taikiai išsiskirti su komanda Ukmergės Spartakas (lig tol 12 kartų buvome laimėję ir kartą pralaimėję). 

Rungtynės neblogos, varžybos irgi. Patiko. Įstrigo neblogas komandinis darbas spaudžiant varžovus, ne pavieniui, o kartu, darniai, tikslingai (taip ir toliaus), patiko ir kaip visad puikus Ukmergės stadionas, oras buvo geras. Man patiko, gaila tik, kad vėl be trijų taškų likom, nors rezultatas dėsningas.

Šiaip įdomu, mūsų džemperiniai italai neišlaukė net 20 min. ir nusirideno iki garsiosios picerijos alaus, gal aš juos ir pateisinu.

O dabar būtų įdomu aptarti registracijos varžyboms klausimus. Pasitikslinu, jei tarkim aš parašau - „Būsiu“, ar visi supranta mane, kad aš būsiu varžybose? Nu, o jei tarkim aš parašau – „Būsiu tikrai būsiu“, jūs vis tiek galvojat, kad tai patvirtinimas, jog būsiu? Nu, bet jei tarkim dar va šitaip aš parašau – „Būsiu 100%”, ne gi jūs galvojat, jog turėčiau būt? Krc tik parašyk, kad būsiu varžybose ir iš karto visi kaip mat galvoja, kad jau žaisiu... :)

Dar vienas klausimas, Jūs galvojat, kad yra faina aprašinėt rungtynes, kuriose mes imam arba 0 arba 1 tašką? Oij man nemiela, oij nesmagu... Nuo šiol aš ir mano lyrinis aš boikotuojam pralaimėjimus ir lygiąsias!

Jūsų lyrinis Mes.