Antausis ant LFF vejos: Prelegentai – Aktas 2:1

O kad stadionų žolė būtų tokio lygumo, kaip dirbtinis kilimėlis LFF... Kamuolys rieda gerai, tik klausimas su kokiais skausmais Geniai atsikelia iš lovų kitą rytą... Varžovai šįkart buvo Prelegentų desantas, stadionas puikiai paruoštas, truputį gaivinančio lietaus, tuntai žiūrovų, gausiai užgultos „brofkės“ zonos, dirbtinis apšvietimas, puiki nuotaika – gaila, kad tik iki finalinio švilpuko...
Jau viena iš pirmųjų mūsų atakų vos nesibaigė įvarčiu – pradžioje atrodėm neblogai, nors ir nemažai techninio broko pridarėm. Bet kovingumo ir noro lyg ir netrūko. Žinoma, pastaruoju metu mus kamuojančios problemos neišgyvendinom – pamirštam, jog grandys turi jungtis perdavimais, o mes pamėgom „old school russian style“ maitinam ilgais kamuoliais vargšą vieną varžovų aikštės pusėj besiganantį puolėją. Didesnioji dalis perdavimų jo net nepasiekia, o tie, kurie pasiekia, ilgai neužsilaiko, nes šalia pagalbininkų nelabai ir būna... Taip ir tampomės pirmyn atgal. O po to stebimės, kodėl pavargstam greičiau, nei varžovai...
Taigi pirmam kėliny kaip ir lipom, ir daugiau atakavom, bet Prelegentai, verta pabrėžti, atakavo pavojingiau. Atakos jų buvo irgi tendencingos – dauguma buvo rezgama per vidurį žaidžiant trumpas sieneles – žinojom, jog žais taip, bet apsiginti visgi sekėsi sunkiai. Pirmas kėlinys buvo aktyvus ir kovingas, pertrauką pasiekėme esant lygiam rezultatui 0 – 0. Pertraukos metu nuotaikos buvo geros, nes tikėjome, jog galų gale perlaušim žaidimą savo pusėn. Iš patirties žinojome, jog Prelegentai fiziškai turi sėsti, o mes tuo turėjome pasinaudoti.
Antras kėlinys parodė, jog klydom. Mes buvom tie, kurie sėdom fiziškai. Nors pradžioje kėlinys klostėsi gan neblogai. Dainiukas virtuoziškai atliko keletą greitų viražų ir akimirksniu nuo vidurio linijos nurūko iki baudos aikštelės prieigų – atliko akcentuotą perdavimą iš dešinės, kur Dudėnas meistriškai užbaigė ataką nepalikdamas jokių šansų varžovų vartų sargui. Džiaugsmo buvo daug. Viskas vyko pagal planą. Bet žaidimo spartos nebeišlaikėme. Atidavėme iniciatyvą, žinoma, tai buvo klaida, bet Prelegentai buvo šviežesni, tad taip jau susiklostė. Išlyginamąjį įvartį praleidome iš dešinės pusės – smūgis buvo akcentuotas ir užtikrintas – Labas jau nebesugebėjo išgelbėti. Artėjant rungtynėms prie pabaigos daugelis susitaikė su lygiu rezultatu, pasirodo, tik ne varžovai. Per daug neatsakingai sužaidėme pabaigą ir 87 minutę buvome priversti nunarinti galvas ir snapus. Ypatingai skaudus momentas. Bet nebūsim Geniai, jei neatsitiesime! 

Skaudus pralaimėjimas 2 – 1, nors viskas buvo mūsų rankose.
Sekmadienį laukia Salininkai Dilgynėje, negalime galvoti apie mažesnį taškų kraitį, nei trys.
P.S. Susaninas (http://en.wikipedia.org/wiki/Ivan_Susanin) kažkaip greit pradingo su Mindaugėliu vyresniuoju – tikiuosi, šįkart normaliai iki namų palydėjai žmogų?:)
P.S. Gaila, kad nebežaidžiame kalnų parke..

Zyks