2013 metų žiemos sezono pradžia

Naujausia naujiena. Po ilgų, be galo sunkių ir kontraversiškų derybų, diskusijų ir pokalbių prie stalo pavyko nutraukti ilgai trūkusį Akto rašytojėlių raidžių embargą plačiajai visuomenei. Džiugu, kad susitarimas buvo pasiektas. Verta pažymėti, kad taikų susitarimą padėjo pasiekti Akto jėgos struktūrų “rašysi arba rūkysi” argumentas, taip pat svariai prisidėjo ponia Loreta padėties gelbėti išvykusi net užsienin. Ačiū jiems už atliktą darbą.

Omnitel Cup (7x7) sezono startas.

Varžovas – ambicingas Vilties jaunimas. Teisėjo švilpukas. Staruojam. Viltis bėga sprintą, mes bėgam maratoną ir dar užsimerkę, panašu, kad varžomės skirtingose rungtyse. Varžovai jau nubėgę 2/3 savo distancijos, mes tuo tarpu tik artėjam link vienos trečiosios... Trumpam atsimerkiam, o gi jau 0:1. Krapštome akis, bandome atsimerkti, darome mankštelę, tik gaila, kad tuo metu varžybos toliau vyksta, pokšt ir jau 0:2. Kažkiek prasibudinam, kamuolys darosi šiek tiek patogesnis, bucai ne be taip spaudžia, atsiranda teigiamų momentų ir vėl beveik pokšt. Praleidžiam trečią, bet teisėjo švilpukas fiksuoja pražangą prieš mūsų gynėjus ir rezultatas lieka 0:2. Gal tai buvo ženklas, gal tai buvo dar kažkas, bet faktas, kad mums tai išėjo į naudą. Pradedame dažniau lankytis prie Vilties vartų, žaidžiamas žaidimas panašėja į futbolą, atsiranda daugiau tikslumo ir jau po kelių akimirkų tai duoda vaisių/daržovių – Eima švelnina, 1:2. Jau įdomiau. Kiek vėleliau Pajuodis griūdamas ir žongliruodmas kojomis į žemę muša bei lygina, 2:2. Dar įdomiau. O dar po kažkiek laiko Eima nustebina nepasirengusį Vilties vartininką ir persveria rezultatą, 3:2 ir jau visai įdomu. Rungtynėms einant į pabaigą Mindoza varomas 5-ioms minutėms “pailsėti”, darosi nepatogu, nes tenka žaisti mažumoje prieš neblogai kamuolį valdančius jaunuolius, tačiau atrėmus keletą atakų ir Vilties atsovas siunčiamas privierstiniam poilsiui, taip ir baigėm. Neblogas tas futbolas gavosi, ir žaidimas antroj pusėj žiūrėjosi, ir rezultatas intrigos davė, ir svarbių svarbiausią laimėjom bei 3 taškus pasiėmėm. Kaži kaip būtų pasibaigę prie 0:3… Išvada? Reikia žaisti nuo pat pradžių.

Kitas varžovas – jau kartą Omnitel turnyro taurę „nusinešusi“ Elstina. Skirtingai nei pirmose varžybose starto nepražiopsojom ir dvikova prasidejo apyligiai. Labai labai nelaukus sekmadienio herojus Eima paleidžia tolimą ir netraukiamą, 1:0 (kažkas iš rubrikos „kosmosas“). Dar praėjus kelioms minutėms tas pats, bet jau superherojus Eima muša po baudos smūgio, 2:0. Paskui dar pabiro biški įvartukų, mušė Petras, Mindoza, Ambotukas ir Benas. Pastarasis į pagrindinę komandą iš dublerių persikėlė šiemet ir iš karto parodė, kad savyje turi garsaus XX-o amžiaus futbolininko Civilkos genų. Įvarčių primušėm, prasileidom vieną ir iškovojom įtikinamą, bet ne lengvą pergalę šeši vienas.

Neprasta turnyro pradžia buvo tarsi dovana gruodžio mėnesį gimusiems geniams, kurie džiaugsmingą sekmadienio popietę, žinoma, leido kartu su komanda. Po varžybų išbandėme Sportimos pirtelę ir lygintojų vaišes, kurios pagal nerašytą genių kodeksą privalo atitikti kelis reikalavimus. Reikalavimai įvykdyti su kaupu, nes kryžiukas buvo padėtas ir ties vienu iš sudėtingiausių punktų (papildomų) – teigiamas M.V.Z. atsiliepimas.

Centriako draugelis