Aktas - Taip 1:2

-Tai ką ir vėl nedavė (laimėti)? Sako senis iš TV ekrano. Gal ir davė, bet patys nepasiėmėm ką turėjom pasiimti... Sekmadienį rinkomės Nemenčinės rinkimų apygardoje ir norėjom pažiūrėti iš arti į kandidatą prezidentinį, tačiau Artė užsiėmęs buvo ir leido mums vieniems sužaisti su savo TAIP komanda.

Atvyko mūsų pakankamai, tiek aikštėje, tiek šalia jos genių snapai linksmi kaleno. Tik klausimas ar varžybos ar trenerio jubiliejus atvilojo. TAIP komandoje nebuvo keletos pagrindinių figūrų, deja tuo pasinaudoti nesugebėjome.

Apie rungtynes daug nepripasakosi, nes po varžybų laukė pirtis su jubiliato gardžiom, išradingom, net seksualiai saldžiom vaišėm... Prie to dar grįšime.

Jau rungtynių pradžioje Juozui metamas aukštas kamuolys, priešininkų paskutinis gynėjas sudvejoja ir pralaimi poziciją, Juozas šuoliuku galva prasimeta pro jį kamuolį, bet tik akimirkai, nes į Juozo veidą atsitrenkia gynėjo smūgis koja visa jėga (ir toks ne moteriškas). Pasigirsta teisėjo švilpukas, traukiama kortelė, deja ne to atspalvio, kokio tas epizodas vertas. Tik geltona, nors Juozas butų iššokęs vienas prieš vartininką ir kaip tas momentas būtų pasibaigęs dabar galime tik paįsivaizduoti. Spalvos spalvomis, bet Juozas lieka gulėti. Teisėjas pamatęs tikrai ne geltoną kraują tikriausiai susimąsto ir tikrai atitinkama paletė pasirinkta. Tuo tarpu Juozo nosis pasikonfiguruoja, natūralu, nes ji elementariausiai tampa sulūžusi (tai patvirtina ir greitosios ekipažas) o ir pas odontologą Juozui irgi teks apsilankyti... Aikštelėje liekame be Juozo ir taip suminkštėjame atakoje. Pirmas kėlinys pasibaigia be įvarčių.

Antrame kėlinyje įvarčių buvo trys. Du mums vienas jiems, t.y. prasileidžiam du, o patys įmušam vieną, t.y. mes tik vieną jie net du, pralaimime kėlinį, todėl ir bendras rezultatas gaunasi 1:2, nes pirmame kėlinyje neįmušė nei viena komanda, t.y. 0:0 baigėsi. Pirmi prasileidžiam pirmą ir antrą, bet galiausiai Ambotukas švelnina (užlipo kamuolys ant kojos ir smūgis buvo tikslus ir itin stiprus, nors ten gal ir stabdėsi jis tą kamuolį...). Bendrai paėmus ir paskui paleidus, tai eilinės apyligės varžybos, kuriose vėl trūko trūko trūko. Verta pasakyti, kad Juozas rungtynių pabaigoje pasijautė galįs ir norįs padėti komandai bei žengė aikštėn modernizuota nosimi kvėpuodamas, didvyriška. Gal ir neverta čia sakyti, bet pasakysiu, Amba šiose rungtynėse gavo iš kamuolio žemiau juostos, o į varžovo patarimą „pašokinėk ant kulnų!“, teatsakė, „pats bl ir šokinėk pypt pypt“ (tikriausiai iš tikro skaudėjo)J

Po rungtynių, kuriose žaidė Aurimas, Labas, Dainius, Tadas, Šmigis, Ovkė, Gelmis, Mariukas, Eima, Juozas, Amba, Ambotukas, Vytas, Mindaugėlis, Benas ir Svaika, o brofkėje trynėsi ir pirties laukė Virgis, Pajuodis, Apke, Vaidutis, Juozo draugas, Romkas, Zykus, Zengelė, Gintas, jaunieji Joris ir Simas bei net pats Cica, genių kolektyvas pasveikino trenerio duoną kremtantį Nerką, o proga ne šiaip sau, 40 kaštoninių metų!

Nerka skolingas neliko su kaupu, laukė užsakyta pirtis, gėrimai, užkandžiai ir tikras maistas. Pasipirtinom ir pasismaginom! Šypsena nė akimirkai nedingo ir retkarčiais dažnai niūroko psichologo veido, kuris lauktuvių iš Minsko parsivežė nanotechnologinio Bulbash vandenėlio. Dešimtą kartą iškilmingai ištaręs “po paskutinę” vis dėl to laikėsi žodžio ir 11-os “nebeėmė“.